„Šioje dalyje turime šiokį tokį konfliktą tarp to, nes mes įsivaizduojame save kaip vienaragių ir startuolių valstybe, bet nuo ES atsiliekame specialistų kiekiu“, – IRT darbo rinkos prognozių iki 2025 metų tyrimo pristatyme teigė I. Langaitė.
Tuo metu ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė tikino, kad Lietuvos IRT sektorius turi potencialą išsiskirti savo adaptyvumu ir greitesniu naujų metodų taikymu.
„Skirtingai nuo Vakarų, mes savo gerovę kuriame greičiau, esame išlaikę tą adaptyvumą greičiau reaguoti, greičiau keistis ir prisitaikyti prie išorinio pasaulio. Mes turime galimybę ir privilegiją iš karto kurti kažką naujo, ne žiūrėti, kas yra, ką daro kiti ir tai kopijuoti, pritaikyti“, – renginio metu teigė I. Šimonytė.
Pasak I. Langaitės, nuo 2013 m. Lietuvoje IRT specialistų skaičius padidėjo 2,6 kartus, paskutinių 5 metų periodu jų skaičius augo 9,6 proc., tuo metu ES – 5,4 proc. Visgi, ji pabrėžia, kad tokio augimo priežastis – į Lietuvą persikėlę specialistai iš Rusijos ir Baltarusijos.
„Augimo tempas 5 metų periodu buvo beveik du kartus didesnis nei ES. Bet didžiausias augimas vyko 2020–2021 metais, kai nemažai Rusijos ar Baltarusijos specialistų persikėlė į Lietuvą“, – aiškino ji.
I. Langaitė paminėjo, kad jų vykdyto tyrimo metu apklaustos 124 įmonės jau iki 2025 m. siekia pasamdyti 7645 IRT specialistus. Tuo pat metu, anot jos, jau dabar susiduriama su specialistų trūkumu, tam nepadeda ir pasaulinio lygio konkurencija.
„Globalios tendencijos bei IRT specialistų skaičiaus prognozės leidžia teigti, kad kova dėl IRT talentų pasaulyje tik aštrės, auginti turime ir potencialių darbuotojų kompetencijas. Kvalifikuotų specialistų trūksta jau šiandien, tad talentus būtina ir auginti šalies viduje, ir prisitraukti iš užsienio rinkų“, – komentavo I. Langaitė.
Pasak jos, paklausiausios profesijos – programuotojai, infrastruktūros inžinieriai, analitikai, skaitmeninės rinkodaros specialistai.
„Unicorns Lithuania“ vadovė pabrėžė, kad siekiant telkti ir skatinti IRT įmones kurtis Lietuvoje, reikalingos švietimo sistemoje ir perkvalifikavimo iniciatyvos, kurios užtikrintų specialistų kiekį ilguoju periodu. Taip pat, anot jos, siekiant užtikrinti IRT sektoriaus sparčią plėtrą Lietuvoje trumpuoju laikotarpiu, talentų iš užsienio pritraukimas yra kritiškai svarbus.
80 proc. IRT bendrovių siekia plėstis, visgi susiduria su problemomis ieškant kvalifikuotų programuotojų
Pasak „Unicorns Lithuania“, kartu su partneriais „Work in Lithuania“, „Invest in Lithuania“ ir „Google“ atliktos apklausos, 80 proc. įmonių vadovų teigia, kad iki 2025 m. IRT specialistų poreikis jų įmonėse augs, 20 proc. – kad naujų specialistų nesamdys, bet nei viena apklausta įmonė neplanuoja atsisakyti personalo.
Taip pat tyrime nurodoma, kad 7 iš 10 naujų plėstis planuojančių įmonių taip daro dėl poreikio kurti ir vystyti naujus produktus ar paslaugas, 60 proc. dėl išaugusios produktų paklausa, o 50 proc. – planavo plėtrą į naujas rinkas.
Pasak IRT bendrovių, itin paklausūs yra „back-end“, tiesiogiai su programų kodu dirbantys, programuotojai, kurių iki 2025 m. siekiama pasamdyti apie 1,4 tūkst., ieškoma ir 1 tūkst. „front-end“, dirbančių su naudotojų sąsajomis, programuotojų. Taip pat apklaustos bendrovės norėtų samdyti infrastruktūros inžinierius, „full-stack“, galinčius kurti ir tobulinti visus programų aspektus, programuotojus ir testavimo inžinierius.
Tyrime pabrėžiama, kad iki 2025 m. sunkiausia bus rasti reikiamą kvalifikacijų turinčių sistemų architektų, „full-stack“ programuotojų, infrastruktūros inžinierių. duomenų mokslininkų „back-end“ inžinierių bei technologijų vadovų.
Tyrimo metu išanalizavus IRT specialistų darbo skelbimus, buvo pastebėta, kad darbo užmokesčiu iš ES Lietuvoje išsiskiria „front-end“ programuotojai, kurie 2023 m. pradžioje vidutiniškai uždirbo 4619 eurus iki mokesčių. Didžiausi atlygiai siūlomi infrastruktūros inžinieriams – vidutiniškai 4768 eurų. Didžiausią potencialą artimiausiu metu uždirbti daugiau turi sistemų inžinieriai, kurie aukščiausiuose pareigų lygiuose gali vidutiniškai gauti iki 6700 eurų ir back-end programuotojai, kurie gali vidutiniškai gauti iki 5791 eurų.
Žemiausias atlyginimas tarp paklausiausių profesijų IRT sektoriuje pastebimas tarp duomenų mokslininkų ir duomenų analitikų – 2786 eurai iki mokesčių.
Svarbiausiomis kompetencijomis IRT specialistams įmonės įvardijo vartotojo sąsajos ir patirties dizaino , infrastruktūros inžinerijos bei tinklalapių kūrimo žinias. Atsižvelgiant į ateitį, iki 2025 metų specialistų gebėjimai taikyti ir kurti dirbtiniu intelektu bei mašininiu mokymusi taps ypač svarbūs, kaip ir mokėjimas dirbti su infrastruktūra, didžiaisiais duomenimis, dizainu.
Įmonės nurodė, kad lanksčios darbo sąlygos (galimybė rinktis darbo laiką ir vietą) išlieka populiariausia priemone darbdavio patrauklumui (taiko 74 proc. plėtrą iki 2025 metų planuojančių įmonių).
Apklaustose įmonėse tyrimo metu dirbo apie 20 tūkst. žmonių, iš jų 8,4 tūkst. – IRT specialistai.
