Žurnalistas Michailas Sokolovas laidoje „Akis į akį“ eteryje kalbino ekonomikos mokslų daktarą Igorį Lipšicą ir žurnalistą Sergejų Bondarenką.
M.Sokolovas: „Rusijos ekonomika nėra sugriauta, priešingai, prognozuojamas jos augimas, o tai yra puiku, net netikėta pačiai vyriausybei“, – taip Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas plėtoja vyriausybės tezes. V.Putinas primygtinai reikalauja, kad bendrasis vidaus produktas augtų 2,8 proc. Ar viskas taip gerai klostosi priešrinkiminėje realybėje? Ar galima pasitikėti šiais oficialiais skaičiais ir kas už jų slypi?
I.Lipšicas: Skaičiai, žinoma, gana netikslūs, nes matome, kaip jie skiriasi, matome visiškai kitokius 2024 m. duomenų įverčius. Paprastai lyginame duomenis, kuriuos mums pateikia Ekonomikos plėtros ministerija, ir duomenis, kuriuos mums pateikia Centrinis bankas. Jie ne visai sutampa, nes Centrinis bankas į Rusijos ekonomiką žvelgia skeptiškiau. 2024 m. jis mato 0,5–1,5 proc. augimą, o tai – stagnacija, ne ekonomikos augimas.
Tuo pačiu kitų metų biudžetas yra stulbinantis. Jis tikrai visus pribloškė, nes ten numatyta 22 kartus padidinti biudžeto pajamų dalį – tai visiškai neįtikėtina istorija. Nes visiškai nesuprantama, iš kur atsiranda tokie pinigai.
Toks biudžeto pajamų padidėjimas įmanomas tik vieninteliu atveju – stipriai devalvavus rublį. Žvelgdami į biudžetą galime suprasti, kad vyriausybė greičiausiai iki prezidento rinkimų bandys rublį išlaikyti. Ar jiems pavyks, kol kas negaliu pasakyti. Jeigu rublis nukris iki 120–130 rublių už dolerį, tada galbūt biudžetą pavyks suderinti.
Bus gautos didžiulės oficialios pajamos, tačiau padidės ir biudžeto išlaidos – to nereikėtų pamiršti. Todėl matome, kad vaizdas nėra toks palankus, kokį piešia premjeras ir prezidentas. Jie piešia tokį vaizdą, kokio jiems reikia, kad laimėtų rinkimus, tačiau mes, Rusijos ekonomistai, matome tikrąjį vaizdą.
Jis mus labai gąsdina ir neramina, nes matome, kad ekonomikos augimas, apie kurį kalba prezidentas, yra labai nedidelio skaičiaus pramonės šakų augimas. Daugiausia tai – karinio pramoninio komplekso šakos, iš dalies – statybos, kurios susijusios su karu, ir visa kita, kas susiję su biudžeto injekcijomis. Kadangi iš biudžeto į skurdžias šeimas per išmokas už mirusiuosius ir neįgaliuosius skiriamos injekcijos, šie pinigai patenka į rinką, dėl jų padidėja paklausa, ir atrodo, kad galima auginti ekonomiką. Tačiau natūralu, kad klausiate: iš kur atsiranda pinigų tokiam ekonominiam stebuklui? Čia, žinoma, prasideda įdomios istorijos.
M.Sokolovas: Taigi teigiamos ekonomikos augimo statistikos priežastys yra valstybės užsakymai karinio-pramoninio komplekso gamykloms?
I.Lipšitsas: Apskritai – taip. Ir nepamirškite, kad kol iki birželio vyks palankių hipotekos paskolų pumpavimas, bus skatinamas statybų augimas. Dabar vyksta aiškus dalykas: žmonės labai išsigando infliacijos, jie bėga būsto paskolų bijodami, kad toliau jos apskritai bus neįkandamos. Ateityje viskas vyks pagal tą pačią logiką.
Mat matome ir tai, kad jau kelios stambios valstybinės įmonės paprašė Finansų ministerijos pradėti jas subsidijuoti, nes šios patiriančios nuostolių. Centrinis bankas pakėlė palūkanų normą, o jos turi paskolas kintamomis palūkanomis, aptarnauti paskolas dabar brangu, įmonės patiria nuostolių, yra ant bankroto ribos, kaip, pavyzdžiui, Rusijos paštas, ir jas reikia gelbėti. Finansų ministerija turi skubiai skirti joms papildomų pinigų.
Du procentiniai punktai palūkanų normos reiškia, kad biudžeto išlaidos turi padidėti 400 mlrd. rublių, kurių, žinoma, biudžeto projekte nėra. Koks biudžetas ir kas jame gražiai nupiešta – labai ginčytina tema.
M.Sokolovas: Ar, jūsų nuomone, militarizacija paaiškina galimą ekonomikos augimą?
S.Bondarenka: Kaip jau buvo minėta, iš tiesų vyksta struktūriniai ekonomikos pokyčiai. Daugiausia dėmesio skiriama toms pramonės šakoms, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai susijusios su kariniu-pramoniniu kompleksu, nepaisant to, kiek jos veiksmingos ir kaip gerai veikia. Kaip matome, paskolos šioms pramonės šakoms atleidžiamos.
Kalbant apie rodiklius, kurie yra nustatyti biudžete, kalbant apie biudžeto dalį, susijusią su nafta, nes pajamos iš naftos ir dujų sudaro apie 40 proc., iš esmės rodikliai, kuriuos turi vyriausybė, atrodo gana racionalūs, gana konservatyvūs. Jie nėra pagrįsti išpūstais naftos kainų augimo lūkesčiais. Be to, žinoma, yra devalvacijos veiksnys, dėl kurio padidės biudžeto rubliais pajamos.
M.Sokolovas: Ar įmanoma bent apytiksliai nustatyti, kiek šiais metais padidėjo Rusijos karinės išlaidos? Egzistuoja nuomonė, kad jos išaugo daugiau nei dvigubai.
S.Bondarenka: Kitų metų biudžeto projekte iš tiesų tikimasi, kad karinės išlaidos labai padidės. Be karinių išlaidų, yra išlaidų pagal punktą „Nacionalinis saugumas“. Išlaidos kariuomenei finansuoti ir valstybinėms sutartims finansuoti padidės apie 70 proc. iki maždaug 11 trln. rublių. Dėl to jos prilygs sovietmečiu buvusiam išlaidų lygiui. Be to, didėja socialinės apsaugos išlaidos, kurios taip pat daugiausia susijusios su kariniu sektoriumi.
M.Sokolovas: Kaip vertinate, kiek padidės karinės išlaidos 2024 m.?
I.Lipšitsas: Negalime pateikti išsamaus atsakymo, tačiau galime pažvelgti į biudžeto duomenis. Turime tokį vaizdą: 2021 m. krašto apsaugos išlaidos sudarė 3,5 mln. eurų, 2023 m. – 6,4 mln. eurų, o 2024 m. – 10,7 mln. eurų. Tai reiškia, kad 2024 m., palyginti su 2023 m., karinės išlaidos išaugo beveik 50 proc. Be to, nepamirškime, kad apie 11 trln. yra paslėpta slaptuose straipsniuose. Taigi, žinoma, išlaidų augimas yra milžiniškas.
Tai jau verčia sakyti, kad iš tiesų pradedame artėti prie Sovietų Sąjungos ekonominio modelio, kai visa ekonomika buvo orientuota į karinę gamybą, kai buvo devynios ministerijos, kurios gamino tik ginklus.
Tai reiškia, kad civilinės ekonomikos pinigai perpumpuojami į karinę ekonomiką. Civilinei ekonomikai tai baigsis katastrofa. Biudžeto projekte yra punktas, kuris man kelia šiokį tokį siaubą – tai išlaidos būstui ir komunalinėms paslaugoms. Biudžete skiriami pinigai būsto ir komunalinių paslaugų sektoriaus infrastruktūros plėtrai gerinti, nes vietos valdžios institucijos tik prižiūri šią infrastruktūrą, ją remontuoja, šalina avarijas, o pakeitimai – visa tai yra federalinio biudžeto lėšos.
Šias išlaidas drastiškai mažina: 2024 m. – net ne tiek daug, o 2025 m. – beveik perpus. Kiek po to bus žmogaus sukeltų avarijų, kiek Rusijos miestų liks be šilumos, elektros, vandens, net sunku prognozuoti, nes skaičius – bauginantis. Bet visi pinigai – karui, finansų ministras sakė: „Viskas frontui, viskas pergalei“ – tai biudžeto prioritetas.
M.Sokolovas: Ar didėja biudžeto deficitas? O gal šią skylę, kurią turėjome pavasarį ir vasarą, dabar užlopė papildomos pajamos?
I.Lipšicas: Ne tiek vien pajamos, kiek devalvacijos sąskaita. Nepamirškite, kad devalvacija labai gerai padeda biudžetui. Žiūriu į biudžetą, suprantu, kad mūsų laukia devalvacija. Buvo labai įdomus manevras su skaičiais, kuris šiek tiek išgąsdino. Diskutuota, koks bus Nacionalinės gerovės fondo (NGF) likvidus likutis 2024 metais. Primenu, kad 2021 m. buvo apie 14 trln., dabar – apie 7 trln., per karinę operaciją buvo prarasta pusė NGF. Kai vasarą ar ankstyvą rudenį prasidėjo biudžeto sudarymo procesas, finansų ministras Antonas Siluanovas sakė, kad iki galo neišleisime NGF ir kad 2024 m. pabaigoje mums liks 2,6 trln.
Dabar, kai teikiamas projektas, jame yra skaičiai 6,7. Kyla klausimas, iš kur atsiras daugiau rublių? Susidaro įspūdis, kad nuo 2,6 iki 6,7 pakylama tik dėl devalvacijos. Todėl klausimas, kokia bus devalvacija kitais metais, yra pats svarbiausias klausimas.
Akivaizdu, kad rublis šiemet nuvertėjo. Jei paimtume didžiąją praėjusių metų dalį, kai kursas buvo apie 60 rublių už dolerį, šiemet iki rudens pasiekėme 90, t. y. per metus rublis nuvertėjo beveik 50 proc. Tai, be abejo, pamaitino biudžetą. Bet ar dėl to reikia džiaugtis? Tikriausiai ne.
Nes tai labiau skatina infliaciją. Nuo to nukentės visi. Pažvelgus į realią gyventojų vartojimo struktūrą paaiškėja, kad kas trečią rublį, kurį rusai išleidžia maistui pirkti, skiria importuotiems produktams. Taigi, kai visa tai pabrangsta – o tai yra būtent rublio devalvacija – praktiškai kas trečias rublis šeimos biudžete nuvertėja tą pačią minutę. Taigi visa tai yra didelė nelaimė. Bet tai yra būdas biudžetui sudurti galą su galu.
M.Sokolovas: Ar Rusijos vadovybė gali tikėtis, kad dėl nestabilumo pasaulyje kils naftos kainos, ar, priešingai, gali vykti tokie procesai, dėl kurių kainos mažės ir biudžetas nebus papildytas taip, kaip jie norėtų?
I.Lipšicas: Kalbant apie naftos pramonės pelną, ne viskas taip gražu, kaip atrodo. Nereikėtų pamiršti, kad Rusija savo tanklaiviais naftą gabena gana toli, ilgai ir brangiai. Rusija padidino naftos eksporto kainą nuo 8 iki 10 dolerių už barelį vien dėl transportavimo išlaidų. Dabar Rusija pati draudžia laivus, ir visa tai išskaičiuojama iš pajamų, todėl sumažėja naftos bendrovių pelnas.
Susidarė padėtis, kad biudžete siekiant užlopyti esamą skylę, žudoma naftos pramonės ateitis, žudoma melžiama karvė, kuri jį visada maitino. Dabar naftos bendrovės neturi pelno, jų finansinė padėtis daug sunkesnė, o dabar joms taikomi papildomi mokesčiai.
Kalbant apie tai, kokia bus naftos kaina, visada labai skeptiškai vertinu visas populiarias idėjas, kad gali būti augimas, nes niekas niekada nežino, kaip prognozuoti naftos kainą – visada yra per daug veiksnių.
M.Sokolovas: Kaip vertinate infliacijos lygį Rusijoje? Valdžios institucijos prognozuoja 7,5 proc. Yra keletas apklausų, paremtų rusų nuomone, kuriose infliacija siekia 14 proc. Ar artimiausiu metu kainų augimas paspartės, jei biudžeto išlaidos nuolat didėja?
I.Lipšicas: Kai stebiu, ką apie spartų ekonomikos augimą pasakoja vyriausybė ir prezidentas, pradedu žiūrėti į natūralius rodiklius, ir jie man kažkodėl nesukelia jokio optimizmo.
Krovinių vežimas geležinkeliais yra beveik toks pat kaip 2022 m., t. y. milijonais tonų vežama tiek pat krovinių, ekonomikos augimo nėra. Žiūriu, kas vyksta su juodąja metalurgija, atrodytų, ji turėtų maudytis aukso jūroje – juk turi karinės pramonės kompleksą, bet matau, kad ta pati „Severstal“ daugiausia dirba į sandėlį, t. y. pardavimai auga mažiau nei gamyba. Šia prasme neturėtume tikėtis didelio kainų kilimo. Galbūt bus nedidelė pramonės gaminių infliacija.
Kalbant apie vartojimo produktus, tai sudėtingas klausimas, iš tikrųjų sunku įvertinti, kokia bus infliacija.
„Rosstat“ pateikiami skaičiai mums nelabai patinka ir jų labai nepaisome – nepriklausomi ekonomistai naudoja kitus duomenis. Jie rodo, kad šiais metais vartotojų rinkoje yra apie 18 proc. infliacija.
M.Sokolovas: Sergejau, kokią prognozuojate infliaciją ir kas vyksta su refinansavimo norma? Yra nuomonių, kad visos smulkios ir vidutinės nekarinės įmonės bus uždusintos ir liks be paskolų.
S.Bondarenka: Jau dabar daugelis verslo atstovų, ne tik, tarkime, Olegas Deripaska, kas kelias savaites kritikuojantis centrinį banką dėl aukštų palūkanų normų, bet ir platesni sluoksniai ima garsiau kalbėti, kad esant tokiam rublio kursui gana sunku išlaikyti ne tik augančią pramonę, nelengva išlaikyti net stagnacijos būseną. Ypač mažoms įmonėms, planuojančioms verslo plėtrą, labai sunku gauti kreditų išteklių.
Parengta pagal svoboda.org.
