Kaip rodo „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) atlikta lobistinės veiklos duomenų analizė, aktyviausiai įtaka buvo daroma dėl Farmacijos įstatymo bei teisės aktų, susijusių su prekybos turgavietėse, loterijų, elektroninių ryšių, tabako ir tabako gaminių reguliavimu.
Nurodoma, kad daugiausia deklaracijų iš lobistų sąrašo paskelbė Lietuvos verslo konfederacija (265), Lietuvos pramonininkų konfederacija (115), Vytenis Butkevičius (83), Kristina Nemaniūtė-Gagė (74), Arnas Neverauskas (66) bei asociacija „Investors‘ Forum“ (66). Trys iš penkių registruotų lobistų nepaskelbė nė vienos skaidrumo deklaracijos.
Iš viso 174 politikai ir valstybės tarnautojai paskelbė po bent vieną deklaraciją. Aktyviausiai tai darė Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė (48), Seimo narys Lukas Savickas (33), Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas (32), Aplinkos ministras Simonas Gentvilas (28) bei Seimo narys Andrius Bagdonas (25). Patirtą įtaką deklaravo trijų savivaldybių (Kaišiadorių r., Kauno m., Vilniaus m.) atstovai.
Dažniausiai lobistų deklaracijose nurodomi naudos gavėjai – asociacijų nariai. Daugiau nei po šimtą kartų paminėti Lietuvos verslo konfederacijos (179) ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (107) nariai.
„Naujas lobistinės veiklos reguliavimas įnešė daugiau skaidrumo ir turime daugiau duomenų apie sprendimų priėmimą. Pavyzdžiui, matome, kad tik kas dešimtas politikas ar valstybės tarnautojas yra viešai deklaravęs patirtą įtaką dėl konkrečių teisės aktų. Aišku, kad yra būtina užtikrinti geresnę renkamų ir skelbiamų duomenų kokybę, kad galėtume juos tinkamai įgalinti“, – pranešime spaudai cituojama TILS vadovė Ingrida Kalinauskienė.
Primenama, kad 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lobistinės veiklos įstatymas, kurio vienas pagrindinių pokyčių – lobistinę veiklą turi deklaruoti abi pusės: tiek lobistai, tiek politikai ar valstybės tarnautojai, kurie gauna siūlymus dėl konkretaus teisės akto.
