„Atsakomybė už valstybės biudžeto parengimą prisiima Finansų ministerija drauge su visa Vyriausybe, kuri tvirtina valstybės biudžeto projektą, ne Prezidentūra. Mes įvertiname tas projekcijas, kurios yra parengtos mūsų specialistų, įvertinant ekonomikos augimo, galimas pajamų surinkimo projekcijas ir priimame subalansuotą sprendimą, kuris užtikrina, kad pajamos bus surinktos į biudžetą“, – Eltai teigė G. Skaistė.
„Matome, kad Europos Komisijos vertinimas dėl ateinančių metų ekonomikos augimo yra šiek tiek optimisitiškesnis, ypač vertinant nominalų bendrojo vidaus produkto augimą. Sakyčiau, kad prielaidos yra skirtingos, todėl tų dviejų dalykų lyginti nėra techninių galimybių. EK vėliau vertina tą biudžeto projektą, kurį pateikė Vyriausybė, todėl deficitas, kurį nurodo Vyriausybė pateikdama biudžeto projektą, yra tas, kuris bus vertinamas pačios EK“, – aiškino ji.
Vis tik G. Skaistė pažymėjo, kad neapibrėžtumas dėl artėjančių metų biudžeto deficito dydžio yra labai didelis, ką rodė ir praėję laikotarpiai. Anot jos, 2024 m. galimas teik teigiamų, tiek neigiamų rizikų išsipildymas ir Finansų ministerija pateikė savo vertinimą atsižvelgdama į tai.
„Yra ir Lietuvos banko išskirta rizika, kad pridėtinės vertės mokesčio surinkimas gali būti mažesnis, yra kitos rizikos – teigiamos – jog galbūt pajamos iš darbo užmokesčio, socialinių draudimo įmokų gali būti didesnės nei projektuojama“, – sakė politikė.
„Įvertindama visas rizikas, tiek teigiamas, tiek neigiamas, Finansų ministerija pateikė savo vertinimą ir tokį biudžeto projektą, kuris šiandien yra. Visokie hipotetiniai pasvarstymai kaip galėtų atrodyti, tiesiog yra hipotetika, metų gale pamatysime kaip iš tiesų atrodo“, – dėstė ji.
Nors Vyriausybė kitų metų biudžeto projekte numatė, kad deficitas sieks 2,9 proc. BVP ir tvirtino, jog pasiūlymų įgyvendinimui beveik nėra erdvės, šalies vadovas tokiai pozicijai nepritaria. Prezidentūra Eltai tikino, kad EK skaičiavimuose nurodoma, jog deficitas gali būti apie 2,3 proc. BVP, tad manevro laisvės siūlymams yra ir projekto tobulinimas yra galimas.
Trečiadienį Vyriausybė koreguos 2024 m. valstybės biudžeto projektą ir jame numatys didesnį finansavimą keliams, pirmadienį žurnalistams sakė premjerė Ingrida Šimonytė. Jį patobulinus, ministrės pirmininkės teigimu, biudžeto deficitas šoktels iki leistinos ribos – 3 proc. nuo BVP.
Antradienį Seime numatoma pirmąkart svarstyti 2024 metų valstybės biudžeto projektą.
Jis Seimui pateiktas spalio 10 d., parlamentarų bei institucijų siūlymų suma sudaro per 1,3 mlrd. eurų, didžiausias sumas siūlant skirti kelių infrastruktūrai.
Biudžeto projektas turėjo būti svarstomas prieš savaitę, tačiau klausimas iš Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkės, pasiūlius Darbo partijos frakcijai, buvo išbrauktas. Siūlymas išbraukti biudžeto svarstymą iš praeito antradienio darbotvarkės buvo priimtas opozicijos frakcijų atstovų ir dviejų „laisviečių“, Ievos Pakarklytės ir Tomo Vytauto Raskevičiaus dėka. Jeigu minėti du parlamentarai būtų balsavę prieš arba susilaikę, tuomet dėl siūlymo būtų reikėję perbalsuoti.
Skola – 39,8 proc.
Vyriausybės pateiktame 2024 m. biudžeto projekte numatyta, jog valstybės pajamos kitais metais sieks 17,01 mlrd. eurų, išlaidos – 20,5 mlrd. eurų. Lyginant su 2023 m., numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1,46 mlrd. eurų (9,4 proc.), išlaidos – beveik 1,5 mlrd. eurų (7,9 proc.).
Valdžios sektoriaus skola 2024 m. sudarys 39,8 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 38,9 proc.), deficitas – 2,9 proc. (be laikinųjų priemonių – 2,5 proc.). 2025 m. numatoma, kad skola sieks 43,1 proc., o deficitas 2,5 proc.
Kitąmet vėl galios Mastrichto kriterijai, tad ES šalys, taip pat ir Lietuva, turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. BVP biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.
Koalicijos partneriai „laisviečiai“ kelia klausimus dėl neformalaus ugdymo krepšeliui vaikų būreliams ir didesnio finansavimo švietimo sričiai. Tuo metu opozicijos atstovai yra nepatenkinti, jų teigimu, pernelyg menku numatytu finansavimu kelių infrastruktūrai.
Švietimo susitarimo įgyvendinimui kitais metais numatoma skirti 387 mln. eurų, tuo metu Lietuvos kelių priežiūrai ir tvarkymui kitų metų biudžete planuojami 715,3 mln. eurų.
