Kaip spaudos konferencijos metu pranešė FNTT Kauno apygardos valdybos viršininkas Rolandas Urbonas, lapkričio 7 d. teisėsauga ėmėsi kratų, tiriant galimai paisavintas ES ir Lietuvos biudžeto lėšas.
„Tyrimo metu surinkta duomenų, kad galimai buvo įgyta 230 tūkstančių eurų paramos bei pasikėsinta dar įgyti papildomai 200 tūkstančių eurų paramos“, – teigė R. Urbonas.
Anot jo, lapkričio 7 d. teisėsauga, atliekant ikiteisminį tyrimą, Vilniuje, Kaune, Alytuje, Lazdijuose, Varėnoje, Akmenėje atliko kratas, kurių metu iš asmenų, įmonių adresu, asmenų gyvenamosiose patalpose paimti kompiuteriai, telefono aparatai, kiti tyrimui reikšminti daiktai. Įtarimai pareikšti 9 asmenims. Du asmenys šiuo metu yra suimti.
Pasak J. Urbono, sprendžiamas klausimas dėl įtarimų pareiškimo ir trims juridiniams asmenims.
„Tyrimo metu nustatyta, kad grupė asmenų, siekdami apgaule įgyti biudžeto ir Europos Sąjungos lėšas, sukūrė nusikalstamas schemas ir pateikė paraiškas gauti lėšas trims projektams“, – apie tyrimą kalbėjo FNTT Kauno apygardos valdybos viršininkas R. Urbonas.
Jo teigimu, vienas projektas, kuriuo susidomėjo įtariamieji, buvo pakavimo įrangos įsigijimo projektas. Jame 40 proc. įrangos kainos buvo finansuojama valstybės, ES lėšomis. Minima įsigyta įranga veikla vykdoma nebuvo.
„Siekdami išvengti savo asmeninių lėšų panaudojimo, buvo pasitelktos trys įmonės ir tuo būdu perleidžiant įgyjamą įrangą per šias įmones, buvo sukelta įsigijimo kaina dvigubai, ir tuo būdu pasiekta, kad visiškai nereikia investuoti savo lėšų“, – apie įtariamųjų veikimo principus kalbėjo FNTT atstovas.
Anot R. Urbono, ES ir Lietuvos valstybės lėšos pasisavintos ir projekte dėl spaudos ant marškinėlių įrangos pirkimo. Čia, tyrimo duomenimis, veikta ta pačia schema.
Galiausiai, pasak FNTT Kauno apygardos valdybos viršininko, nusikalstama veika įtariamiems asmenis susidomėjus dar vienu projektu – dėl veiklai skirto pastato pirkimo finansavimo – parama jiems skirta nebuvo, kadangi į šiuos procesus įsikišo teisėsauga.
Nusikaltimai galima vykdyti per neveikiančias įmones
Spaudos konferencijoje dalyvavusi Europos deleguotoji prokurorė Jurgita Steponavičiūtė-Otto teigė, kad galimai nusikalstamos veikos schema nėra kažkuo išsiskirianti ar originali.
„Asmenys paprastai veikia per savo pačių įkurtas arba susijusias įmones, kurios neva dalyvauja viešuosiuose konkursuose, kad galėtų nustatyti patys įrangos arba paslaugų pirkimo kainą, kuri nėra paprastai niekaip susijusi su rinkoje vyraujančia kaina“, – komentavo prokurorė ir pridūrė, kad schemose buvo naudojamos veiklos nevykdančios įmonės.
Pasak J. Steponavičiūtės-Otto, galimai nusikalstama veika nustebino tuo, kad į ją įtraukta daug asmenų, kurie net nežinojo apie tokią veiklą.
„Pagrindinė nusikalstamos veikos organizatorė, sumanytoja turėjo duomenų bazę, kurią galėjo panaudoti, tai buvo ir su ja artimai susijusių asmenų, ir asmenų, su kuriais ji kažkada yra turėjusi kažkokių turtinių sandorių, (…) duomenys“, – sakė prokurorė.
Minimiems asmenis yra pareikšti įtarimai nusikalstama veika, tačiau, kaip teigė J. Steponavičiūtė-Otto, jų vaidmuo galimai nusikalstamoje veikoje bus patikslintas.
Prokurorė dėstė, kad tiriamos veikos išsiskyrė taip pat tuo, jog įsigijus ES ir valstybės lėšomis finansuojamą įrangą, jokia veikla nebuvo vykdoma.
„Finansavimas (projektuose – ELTA) buvo skiriamas verslumo skatinimui regionuose. Finansavimas buvo skirtas, kad būtų vykdoma veikla, įdarbintas nustatytas skaičius žmonių“, – aiškino J. Steponavičiūtė-Otto.
