Net 66 proc. per tyrimą rudenį apklaustų vadovų nurodė tikintys, jog pajamos kitąmet bus didesnės negu šiemet, o 25 proc. mano, kad kitų metų pajamų rodikliai bus panašūs ar tokie pat kaip ir 2023-aisiais. Pesimizmą, kad kitąmet pajamos susitrauks, išreiškė vos 9 proc. apklaustųjų.
Panašūs ir lūkesčiai dėl pelno: 65 proc. vadovų tikisi, kad ateinančiais metais pelnas augs, tarp taip manančiųjų 23 proc. pažymėjo, kad pelnas augs reikšmingai. Vos 10 proc. nurodė, kad pelnas kitąmet turėtų būti mažesnis.
„Ekonomikos rodiklių prognozės įmonių vadovų sprendimus veikia ne mažiau negu besibaigiančių metų rezultatai. Nors ekonominių ir geopolitinių neapibrėžtumų vis dar gausu ir jie neigiamai veikia rinką, tačiau įmonės suvokia, kad dalis iššūkių – jau praeityje, pavyzdžiui, aukštos infliacijos ar bazinių palūkanų didinimo. Dėl to kitąmet, tikėtina, matysime didesnį aktyvumą ir susijungimo bei įsigijimo sandorių rinkoje“, – pranešime komentavo EY strategijos ir sandorių paslaugų praktikos partneris Lietuvoje Rolandas Laukaitis.
Jis atkreipia dėmesį, kad šiemet sausio–spalio mėnesiais paskelbtų susijungimo ir įsigijimo sandorių (M&A) skaičius, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sumažėjo daugiau nei 20 procentų. Toks sumažėjimas matomas tiek Baltijos šalių mastu, tiek ir atskirai Lietuvoje.
EY tyrimas „CEO Outlook Pulse“ rodo, kad ateinančius metus rinka pasitinka turėdama teigiamų lūkesčių, o tai, pasak R. Laukaičio, turėtų suaktyvinti bendrovių plėtros planus – 2024 metai turėtų būti derlingesni M&A sandorių ir užsienio investicijų augimo Lietuvoje.
EY partnerio teigimu, šiemet tyrimas atskleidė lūkesčių ir investicijų planų koreliaciją. Pavyzdžiui, įmonės, kurios tikisi didesnių pajamų kitąmet, 80 proc. atvejų taip pat nori didinti investicijas į tyrimų veiklą, taip pat 81 proc. atvejų planuoja daugiau investicijų į ilgalaikį turtą ir 78 proc. atvejų yra pasiryžę daugiau investuoti į kito turto, įskaitant įmones, įsigijimą.
Savo ruožtu verslai, kurie kitąmet tikisi mažesnių pajamų, kone perpus rečiau planuoja investuoti į tyrimus, ilgalaikį turtą ar naujo turto įsigijimą. „Matyti, kad didesnių pajamų ir pelno besitikintys verslai kitąmet bus pasirengę ir patys aktyviau investuoti bei stiprinti savo konkurencingumą – tai geras ženklas“, – pastebėjo R. Laukaitis.
Kaip esminę kliūtį, kuri gali trukdyti verslo plėtrai, įmonių vadovai nurodė lėtą ekonomikos augimą. Be to, skirtingų pastebėjimų apie kliūtis pateikė atskirtų sektorių atstovai. Pavyzdžiui, energetikos įmonių vadovai dažniau akcentavo didėjančius kapitalo kaštus, kurie jau dabar neleidžia sparčiai plėtoti naujų projektų. Savo ruožtu automobilių ir technologijų pramonės šakų atstovai aiškino, kad svarbi problema yra išaugusios sąnaudos, kurių neišeina pilnai perkelti vartotojams paslaugų ir produktų kainų pokyčiais.
Plataus vartojimo prekių gamintojai ir prekybininkai per tyrimą teigė, kad didžiausias rūpestis kitąmet greičiausiai bus didėjantys investicijų kaštai. Iš viso apie 1200 apklaustų vadovų atsakymai atskleidė, kaip globalus verslas prisitaiko prie realybės – geopolitinės įtampos, makroekonominio nestabilumo ir kitų aplinkybių. 4 iš 5 apklaustųjų nurodė, kad makroekonominis nestabilumas kitąmet turės įtakos jų verslui.
Panaši dalis respondentų pripažino, kad verslą veiks geopolitiniai konfliktai. Apibendrindamas EY tyrimo duomenis, R. Laukaitis daro išvadą, kad įmonių vadovai yra nusiteikę prisitaikyti prie nuolatinių iššūkių ir pasitelkti šiuolaikinius technologijų įrankius, kurie padeda „čia ir dabar“ lanksčiai ieškoti sprendimų ir atrasti galimybių augti.
EY „CEO Outlook Pulse“ vadovų nuomonių apklausa atliekama bendradarbiaujant su „FT-Longitude“. Per tyrimą apklausiama 1200 globalių įmonių vadovų pagrindiniuose pasaulio regionuose. Naujausias tyrimas atliktas šių metų rugsėjo ir spalio mėnesiais. 20 proc. apklausos dalyvių atstovauja bendrovėms, kurių metinė apyvarta mažesnė nei 500 mln. JAV dolerių, 20 proc. atstovauja bendrovėms, kurių metinė apyvarta neviršija 500 mln. JAV dolerių, 30 proc. atstovauja bendrovėms, kurių metinė apyvarta yra nuo 500 mln. iki 1 mlrd. JAV dolerių, 30 proc. atstovauja bendrovėms, kurių metinė apyvarta viršija 5 mlrd. JAV dolerių.
