Anot ministrės, šis plotas buvo nustatytas nuo Kauno LEZ teritorijos įsteigimo 1996-aisiais, tačiau vėliau buvo sumažintas iki 534 ha.
„Esamas 534 ha teritorijos ploto dydis nesudaro galimybių toliau efektyviai vystyti Kauno LEZ veiklos, todėl reikalinga inicijuoti paties pirminio LEZ teritorijos ploto atkūrimo klausimą. Tai reiškia, kad Kauno LEZ turi būti sudaromos sąlygos išsinuomoti iš valstybės 1054 hektarų teritoriją, kaip ir buvo numatyta 1996 m. spalio 22 d. Kauno LEZ įstatyme“, − Seimo posėdyje antradienį sakė A. Armonaitė.
Dokumento aiškinamajame rašte pažymima, kad siūlomas atkurti LEZ plotas buvo nustatytas 1996-aisiais įsteigiant šią zoną. Vėliau ši teritorija buvo sumažinta iki 534 ha.
Pasak pataisų iniciatorių, priėmus įstatymo pakeitimus ne tik pagerėtų investicinė aplinka Kauno regione, bet ir išaugtų užsienio ir Lietuvos investicijų pritraukimas į Kauno LEZ teritoriją, būtų sukuriama naujų darbo vietų. Prognozuojama, kad nuo 2025 iki 2039 metų, pritraukus naujų investicijų projektų, valstybės biudžetas būtų papildytas 4,3 mlrd. eurų mokesčių.
Po pristatymo už teisės akto pakeitimus balsavo 120 Seimo narių, susilaikė 7 parlamentarai. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti gruodžio 14 d.
Šiuo metu Kauno rajone įkurtoje industrinėje teritorijoje veikia 53 užsienio ir Lietuvos investuotojai.
