Išaiškinti V. Putino ir oligarcho R. Abramovičiaus ryšiai: sieja slaptas 40 mln. dolerių vertės sandoris

Buvusiam „Chelsea“ futbolo klubo savininkui Jungtinės Karalystės ir ES buvo pritaikytos sankcijos, tačiau anksčiau jis neigė bet kokius finansinius ryšius su Rusijos vadovu.

Dabar iš Kipro nutekinti dokumentai atskleidžia naujų įrodymų, siejančių jį su slaptu 40 mln. dolerių vertės sandoriu 2010 m.

R. Abramovičius neatsakė į BBC prašymus pakomentuoti šią situaciją.

Pagal šį slaptą sandorį labai pelningos Rusijos reklamos bendrovės „Video International“ akcijos buvo perleistos dviem V. Putino artimiausios aplinkos žmonėms už mažesnę kainą, nei atrodė, kad jos vertos, iš bendrovių, kurios priklausė su R. Abramovičiumi susijusiam fondui. Jie savo ruožtu gavo milijonus dolerių dividendų.

Konfidencialūs dokumentai atskleidžia, kad vienas iš slaptame sandoryje dalyvavusių vyrų buvo Sergejus Rolduginas, artimas Rusijos prezidento draugas.

Violončelininkas S. Rolduginas yra Sankt Peterburgo muzikos namų meno vadovas. Jis pažįsta Vladimirą Putiną nuo tada, kai jiedu jaunystėje gyveno Sankt Peterburge, ir, kaip pranešama, supažindino jį su Liudmila Škrebneva, kurią būsimasis prezidentas vedė 1983 m. (dabar jie išsiskyrę). P. Rolduginas yra jų pirmosios dukters Marijos krikštatėvis.

Antrasis vyras yra dar vienas artimas prezidento V. Putino bendražygis – Aleksandras Plechovas, biochemikas verslininkas, taip pat kilęs iš Sankt Peterburgo.

S. Rolduginas ir A. Plechovas buvo kaltinami tuo, kad abu yra prezidento V. Putino „piniginės“ – slapta laiko pinigus ir turtą jo vardu.

Anksčiau šiais metais Šveicarijos prokurorai įtarė, kad jie buvo „šiaudiniai žmonės“, o ne tikrieji turto, esančio banko sąskaitose, įsteigtose dėl „Video International“ sandorio, savininkai.

Teismas nenustatė nė vieno asmens, kuris būtų tikrasis galutinis faktinis sąskaitų savininkas.

2021 m. prezidento V. Putino deklaruojamas atlyginimas buvo šiek tiek daugiau nei 100 000 JAV dolerių. Tačiau sklando gandai, kad jo turtas gali būti vertas nuo 125 mlrd. iki 200 mlrd. dolerių, paslėptas fiktyvių bendrovių tinkle ir draugų sąskaitose.

Jungtinės Karalystės vyriausybė taikė A. Plechovui, o S. Rolduginui sankcijas taip pat taikė Jungtinė Karalystė, ES ir JAV, kurios apibūdino jį kaip „prezidento V. Putino ofšorinių turtų saugotoją“.

Tyrimas „Kipras konfidencialiai“ grindžiamas 3,6 mln. konfidencialių Kipro ofšorines paslaugas teikiančių įmonių įrašų ir daugiausia dėmesio skiriama jo glaudiems finansiniams ryšiams su Rusija ir šiuo metu sankcijų sulaukusiais oligarchais, kurių daugelis naudojosi šia sala savo slaptiems ofšoriniams turtams valdyti.

Tarp jų yra Kipre paslaugas įmonėms teikiančios bendrovės „MeritServus“ dokumentai, kuriuos iš pradžių gavo informavimo grupė „Distributed Denial of Secrets“.

Šių metų pradžioje Jungtinė Karalystė pritaikė sankcijas bendrovei „MeritServus“, kai iš vidaus dokumentų paaiškėjo, kad ji pažeidė sankcijas vieno iš savo klientų iš Rusijos vardu.

MeritServus“ taip pat dirbo su R. Abramovičiaus įmonėmis Kipre. Oligarcho turtas siekia daugiau kaip 9 mlrd. dolerių (7,3 mlrd. svarų sterlingų), jis daug viešai investavo į sportą, meną ir didelės vertės nekilnojamąjį turtą. Jis tapo vienu žinomiausių ir įtakingiausių Rusijos oligarchų Jungtinėje Karalystėje po to, kai 2003 m. įsigijo Londono „Chelsea“ futbolo klubą.

Jis sumenkino savo santykius su prezidentu V. Putinu ir paneigė prielaidas apie artimus finansinius ryšius arba tai, kad jis veikė Rusijos vadovo vardu.

2010 m. R. Abramovičiaus atstovas spaudai teigė, kad jis neturi „jokių finansinių santykių su [tuometiniu] ministru pirmininku V. Putinu“.

O 2021 m. jis padavė į teismą žurnalistę Catherine Belton dėl jos knygos „Putino žmonės“ ištraukos, kurioje minimi įrodymai, kad 2003 m. jis prezidento V. Putino nurodymu įsigijo „Chelsea“ futbolo klubą. Byla buvo išspręsta be teismo, leidėjui sutikus „tiksliau užfiksuoti poziciją“ ir pridėti „išsamesnį pono Abramovičiaus motyvų paaiškinimą“.

2022 m. kovo mėn. po Rusijos invazijos į Ukrainą Jungtinė Karalystė ir ES paskelbė sankcijas R. Abramovičiui.

„Šis atvejis akivaizdžiai suteikia daugiau informacijos ir dar labiau patvirtina įtariamą V. Putino ir R. Abramovičiaus ryšį, kurį tampa vis sunkiau paneigti“, – sako Tomas Keatinge, gynybos analitinio centro RUSI Finansinių nusikaltimų ir saugumo studijų centro direktorius.

Sudėtingas Kipro ir Britų Mergelių salų bendrovių tinklas iki šiol slėpė futbolo magnato dalyvavimą sandoryje.

Nutekinti dokumentai atskleidžia buvusio „Chelsea“ vadovo ryšius su dviem bendrovėmis, kurios 2003 m. įsigijo bendrą 25 % „Video International“ akcijų paketą.

Šios dvi bendrovės – „Finoto Holdings“ ir „Grosora Holdings“ – buvo įsteigtos 2003 m. pradžioje. Abi jos per keletą fiktyvių bendrovių galiausiai priklausė „Sara Trust Settlement“ – fondui, kurio galutinis naudos gavėjas buvo R. Abramovičius.

Kiekviena bendrovė 2003 m. rugsėjo mėn. įsigijo 12,5 % Rusijos reklamos milžinės akcijų paketą už tą pačią kainą – maždaug po 130 000 JAV dolerių.

Sumokėta kaina buvo „juokinga“, sako Vladimiras Milovas, buvęs energetikos ministras pirmosios prezidento V. Putino kadencijos metu, o dabar balsingas opozicijos lyderis.

„Akivaizdu, kad tas akcijų paketas buvo vertas kur kas daugiau, daugybę kartų“, – teigė jis.

Pirkimo metu „Video International“ užėmė dominuojančią padėtį šalies televizijos reklamos rinkoje, nes jai priklausė dalis bet kokio reklaminio eterio laiko, įsigyto Rusijos kanaluose.

Pasak V. Milovo, bendrovė buvo „per pusę žingsnio nuo Kremliaus administracijos“.

Kitus septynerius metus R. Abramovičius turėjo „Video International“ akcijų paketą. Vienu metu bendrovė deklaravo „daugiau nei 2 mlrd. dolerių apyvartą“. Per tą laikotarpį „Finoto“ ir „Grosora“ buvo išmokėta 30 mln. dolerių dividendų.

2010 m. „Video International“ pranešė apie 3 mlrd. dolerių pajamas. Tačiau tais metais Finoto ir Grosora pardavė savo investicijas tik už 20 mln. dolerių, t. y. už mažesnę nei tikroji rinkos vertė kainą.

„Finoto Holdings“ pardavė savo akcijų paketą bendrovei „Med Media Network“, kuri nominaliai priklauso Sergejui Rolduginui.

Tą pačią dieną, kai buvo parduota „Finoto Holdings“, kita su R. Abramovičiumi susijusi bendrovė „Grosora Holdings“ pardavė savo 12,5 % akcijų paketą bendrovei „Namiral Trading Ltd“, susijusiai su Aleksandru Plechovu.

Prezidento V. Putino ir S. Roldugino finansiniai ryšiai buvo atskleisti 2016 m. Panamos dokumentų tyrimo metu, kai iš Panamoje įsikūrusios advokatų kontoros „Mossack Fonseca“ buvo nutekinti milijonai konfidencialių dokumentų.

S. Rolduginas kartu su A. Plechovu buvo įtariamos pinigų plovimo schemos, kurią vykdė bankas „Rossija“ ir kai kurie artimiausi prezidento V. Putino bendražygiai, centre. 2014 m. JAV vyriausybė bankui „Rossija“ pritaikė sankcijas ir pavadino jį „asmeniniu Rusijos Federacijos aukštų pareigūnų banku“.

S. Rolduginas tuo metu laikraščiui „New York Times“ sakė, kad jis nėra verslininkas ir „neturi milijonų“. Tačiau bent jau popieriuje atrodė, kad jo ofšorinis turtas viršija 100 mln. dolerių.

„Rodulginas akivaizdžiai tarnauja... kaip priedanga V. Putino asmeninei naudingai nuosavybei“, – sakė Vladimiras Milovas. „Šis vyrukas visiškai aiškiai 100 proc. yra nominali figūra, nes jis nieko nesupranta apie verslą, finansus, tarptautinius sandorius ir pan.“

Panamos dokumentuose atskleisti faktai apie S. Roldugino Šveicarijoje turimas banko sąskaitas paskatino tyrimą, o šių metų pradžioje buvo teisiami keturi „Gazprombank“ darbuotojai. Šveicarijos prokurorai bankininkus apkaltino tuo, kad jie tinkamai nepatikrino Roldugino vardu atidarytų sąskaitų.

Jie taip pat teigė nenustatę, kad Rusijos prezidento draugas yra politiškai pažeidžiamas asmuo, t. y. asmuo, kurio padėtis ar ryšiai reiškia, kad jam gali kilti didesnė korupcijos rizika ir kurį reikia labiau tikrinti pagal tarptautines finansų taisykles.

Kaltinamajame akte teigiama, kad „Gazprombank“ vienu metu buvo atidarytos „Med Media Network“ ir „Namiral Trading Ltd“ sąskaitos, kurių „tikslas ir struktūra“ buvo identiški – „laikyti „Video International“ akcijas ir gauti dividendus“.

Prokurorai teigė, kad šis susitarimas tiesiogiai pratęsė „turto, valdomo Rusijos politinės institucijos naudai“, valdymą.

Prokurorai teigė, kad S. Rolduginas ir A. Plechovas buvo „šiaudiniai asmenys“, o ne tikrieji sąskaitų naudos gavėjai.

Visi keturi bankininkai buvo nuteisti, tačiau pranešama, kad jie pateikė apeliacinius skundus.

BBC raštu kreipėsi į A. Plechovą, S. Rolduginą, banką „Rossija“ ir prezidentą V. Putiną, tačiau atsakymo negavo.

Daugelis turtingų rusų pasinaudojo Kipru, ES valstybe nare, kaip savo ofšorinių investicijų tinklo dalimi. Per šiuos ekonominius ryšius Rusija „kasmet Kipro ekonomikai atneša dešimtis milijardų dolerių“, – teigia ICIJ atstovas Fergusas Shielas.

F. Shielas tęsia, kad Kipro konfidencialus tyrimas kelia „rimtų klausimų“ Europos institucijoms ir ES valstybėms narėms. „Šiuose dokumentuose matome, kad Europos Sąjungos narė yra slaptų Kremliaus, Vladimiro Putino ir jo bičiulių finansinių operacijų laidininkas.“

Vis dėlto yra ženklų, kad Kipras gali apsivalyti.

Po 2022 m. invazijos į Ukrainą ES taikė sankcijas daugeliui rusų, laikomų artimais prezidento V. Putino finansiniam turtui. Tai turėjo tiesioginių pasekmių tiems, kurie turi Kipro investicijų.

„Sankcijos priminė, kad Kipras negali būti naudojamas oligarchų nešvariems V. Putino užsakymams remti“, – sako nepriklausoma Kipro parlamento narė Alexandra Attalides.

Tuo tarpu pranešimai rodo, kad R. Abramovičius dabar laiką leidžia Rusijos kurorte Sočyje, Stambule ir Tel Avive. Jis turi Rusijos, Izraelio ir Portugalijos pasus.

Oligarchui taikomos sankcijos Jungtinėje Karalystėje ir ES, bet ne JAV, kur, kaip manoma, jis vis dar turi nemažai turto.