Berne svarbiausias šio teisės akcentas – iš esmės pertvarkyti dabartinę miškų grupių sistemą. Tai neišvengiamai palies dalį miškų savininkų, tačiau svarbių pokyčių yra numatyta ir daugiau. Tad kas gi būtų keičiama ir ką apie tai mano patys miškininkai?
Numatyti pokyčiai
Aplinkos ministerija pakartotinai pateikė derinti Miškų įstatymo ir jį lydinčiųjų įstatymų pakeitimų projektus.
Teigiama, kad taip įgyvendinami Nacionalinio miškų susitarimo proceso metu bendrakūros būdu pasiekti sutarimai.
Miškų grupės. Įstatymo pakeitimais siūloma iš esmės pertvarkyti šiuo metu galiojančią miškų grupių sistemą, išskiriant penkias miškų grupes: griežtos apsaugos miškus, plantacinius miškus bei ekologinio, socialinio ar ekonominio prioriteto daugiafunkcinius miškus.
Šiais pakeitimais sudaromos prielaidos geriau subalansuoti miškų funkcijas, atliepti klimato kaitos iššūkius ir kintančius visuomenės poreikius, gerinti pirmykščių miškų ir sengirių apsaugą.
Numatoma pavesti Valstybinei miškų tarnybai (VMT) per trejus metus visus Lietuvos miškus priskirti naujoms grupėms pagal naujai nustatytus Vyriausybės normatyvus.
Įstatyme įtvirtinamas šio proceso viešumas ir individualus miško savininkų informavimas.
Pereinamuoju laikotarpiu siūloma dabartinių IIA (ekosistemų apsaugos) ir IIB (rekreacinių) grupių miškuose atsisakyti pagrindinių miško kirtimų, miško savininkams už šiuos ribojimus numatant kompensacijas.
Miškų valdymas. Įstatymo pakeitimais atnaujinama tvaraus miškų valdymo samprata, suteikiant lygiavertį svorį ekologiniams, socialiniams ir ekonominiams tvarumo aspektams.
Teigiama, kad kartu yra įtvirtinami reikalavimai racionalesniam miškų naudojimui, nustatomi artimos gamtai miškininkystės principai, sudaromos sąlygos plėtoti nemedieninį miško naudojimą, kokybiškiau planuoti veiklą miškuose, atsisakant perteklinių ribojimų, tarp jų – ir miško žemės įsigijimo ribojimų, dėl kurių Europos Komisija potencialiai galėtų pradėti pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą.
Planuojama atsisakyti ir privalomo miškotvarkos projekto mažoms miško valdoms, taip pat leisti miške be projekto įrengti nesudėtingus rekreacinės paskirties objektus.
Numatoma sudaryti sąlygas miško savininkams ar valdytojams patiems priimti miškininkavimo sprendimus, tačiau bus griežčiau prižiūrima, kaip yra laikomasi aplinkosauginių ir darbų saugos reikalavimų.
Pertvarkys urėdiją ir keis finansavimą. Įgyvendinant Vyriausybės 2021 m. lapkričio 10 d. patvirtintą Valstybės valdomų įmonių pertvarkos ir valdymo centralizavimo priemonių planą, siūlomi įstatymų pakeitimai leis pertvarkyti valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdiją į akcinę bendrovę.
Planuojama pertvarkyti bendrųjų miško reikmių finansavimo sistemą, numatant platesnes galimybes finansuoti miškams reikalingas priemones.
Savaiminis miškas. Įstatymo pakeitimais taip pat sudaromos geresnės sąlygos išsaugoti ir transformuoti į mišką medžių savaiminukais apaugusius žemės plotus.
Valstybinėje žemėje siūloma paankstinti tokių savaiminukų amžiaus ribą nuo 20 iki 10 metų, o privačioje žemėje finansiškai skatinti savininko sprendimą išsaugoti tokį savaiminį mišką.
Be to, sudaromos geresnės sąlygos genetinių išteklių apsaugai ir atkurtų miškų kokybei, tikslinama miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarka.
Regi skubotumą
„Ministerija nežinia kur skuba. Ji teikia Miškų įstatymo nuostatas, kurios nėra suderintos su visuomene, nekalbant apie visuomenines organizacijas, kurių nariais yra, pavyzdžiui, profesionalūs miškininkai, dirbantys arba privačiuose, arba valstybiniuose miškuose. Tų žmonių nuomonė, kurie nors kažką išmano apie miškus, ministerijai nebuvo įdomi,“ – teigė Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentas dr. Aidas Pivoriūnas.
Tokia situacija, anot jo, perša išvadą, kad valstybei striuka su finansais.
„Nežinia iš kurio valdžios skverno išlenda siūlymas grąžinti socialiai neteisingą, taip vadinamąjį „salamakino“ 5 proc. papildomą mokestį už medienos pardavimą greta nuo seno taikomo 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio. Tam 5 proc. panaikinimui, beje, neprieštaravo jokia suinteresuota grupė“, – priminė A.Pivoriūnas.
Primintume, kad „salamakino mokestis“ atsirado 2014-aisiais. Seimo Aplinkos apsaugos komitetas, tuo emtu vadovaujamas Algimanto Salamakino, parengė Miškų įstatymo projektą, pagal kurį lėšos – 5 proc. mokesčio nuo nukirstos medienos – turi būti skiriamos miško kelių infrastruktūrai gerinti.
Pasak A.Pivoriūno, dabar gi rimtoms, į geresnės kokybės ateities miškus orientuotoms miškininkavimo nuostatos įstatymo gimdytojų guolyje taip ir neatsirado vietos.
„O juk įstatyme turėjo atsirasti nuostatos, susijusios su privaloma sanitarine miškų kontrole. Turėjo būti į užtarnautą poilsį išlydėta neskaidri bendrųjų miško reikmių programa.
Turėjo būti pagrįsta miško kirtimo norma, darbo vietų gausinimas dirbantiems regionuose esančiuose miškuose.
Turėjo būti numatyta įvesti europietiška patirtimi paremtą kompensavimo už miško naudojimą esamoms buveinėms išsaugoti tvarka“, – sakė pašnekovas. Taip pat jis užsiminė, kad koreguotame įstatyme jis pasigedo numatytų reikalavimų, kurie galėtų būti keliami kokybiškam, artimo gamtai miškui atkurti bei stipresnės valstybinių miškų kontrolės.
Gali padidinti priešpriešą
„Apmaudu, kad antrajame – Aplinkos ministerijos pakoreguotoje Miškų įstatymo projekte nėra atsižvelgta į mūsų asociacijos pateiktus esminius siūlymus. Atvirkščiai, net pablogintas ankstesniame įstatymo variante pačios ministerijos siūlytas teisinis reglamentavimas“, – pratarė Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) vadovas Algis Gaižutis.
Pasak jo, nepaisant to, kas buvo sutarta per Nacionalinį miškų susitarimą (NMS), toliau griežtinamas vienpusiškas, dažniausiai – perteklinis miškininkavimo reguliavimas.
„Užuot racionaliai išsprendus susikaupusias problemas, jos dar labiau aštrinamos.
Miškų įstatymo projekto svarbiausieji pakeitimai, jeigu tik jie būtų įgyvendinami, didins priešpriešą miškų sektoriuje tarp privačių miškų savininkų ir valdžios bei stiprins jos autoritarinio valdymo tendencijas“, – kalbėjo A.Gaižutius.
Pasak jo, vertėtų išskirti kelis svarbiausius aspektus.
Vienas jų – dėl nesuprantamų priežasčių vėl grąžinamas ydingas 5 proc. mokestis privačių miškų savininkams.
„Nors buvo susitarta ir pažadėta, kad jo neliks, ir tai buvo numatyta ankstesniame Miškų įstatymo pakeitimo variante“, – teigė pašnekovas.
Anot jo, visiškai neatsižvelgta į LMSA argumentuotus siūlymus dėl kompensacijų už nustatytus veiklos apribojimus.
„Projekte siūloma kompensacijų tvarka praktiškai būtų nefunkcionali. Ji sudarytų prielaidas daliniam miško nuosavybės nusavinimui, o ne realiam kompensavimui už patiriamus nuostolius“, – sajė A.Gaižutis.
Dar viena blogybė – projekte nebeliko svarbaus kriterijaus – kamieno skersmens, į kurį atsižvelgiant turėtų būti kirtimui atrenkami medžiai. Pirmojoje Miškų įstatymo pakeitimo redakcijoje toks kriterijus buvo numatytas ūkiniams miškams.
„Vietoje 70 proc. maksimalaus leidžiamo metinio medienos prieaugio panaudojimo visuose miškuose dabar ministerija įrašė galimybę prieaugį įtraukti į naudojimą tik III ir IVA grupių miškuose.
Šis reikalavimas aiškiai perteklinis, neatitinkantis nei tarptautinės praktikos nei miškų išteklių potencialo Lietuvoje“, – sakė A.Gaižutis.
