Pasak Lietuvos perdavimo tinklų valdytojos, jungtis sausuma būtų pigesnė ir galėtų būti įrengta anksčiau. Sprendimą šalių operatorės priims pirmojoje kitų metų pusėje.
„Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemų operatorės „Litgrid“ ir PSE svarsto įvairias planuojamos naujos elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos alternatyvas“, – teigiama „Litgrid“ pranešime.
„Viena iš perdavimo sistemos operatorių nagrinėtų alternatyvų yra sausumos kabelis. Pirminiu vertinimu, alternatyva leistų sumažinti projekto biudžetą ir jį įgyvendinti greičiau“, – rašoma jame.
Energetikos ministerijos pirmadienį platintame pranešime teigiama, jog jungtis, kaip ir planuojama, turėtų būti įrengta iki 2028 metų. Pasak jos, šiuo metu Lietuvos, Lenkijos ir Europos Komisijos pareigūnai, kartu su operatorėmis, „derina technines galimybes jungtį tiesti sausuma, o ne jūros dugne“.
Energetikos ministro Dainiaus Kreivio teigimu, „džiugu, kad alternatyva rasta ir „Harmony Link“ projektas grįžo į planuoto laiko ir biudžeto rėmus“.
Anot „Litgrid“, tiesiant sausumos kabelį būtų galima panaudoti „Rail Baltica“ geležinkelio trasos „infrastruktūros koridoriumi“.
Kol kas, kaip pažymi bendrovė, atliekami preliminarūs alternatyvų vertinimai, tad vis dar neatmetama, jog bus tiesiamas kabelis jūra.
„Litgrid“ teigimu, svarstyti alternatyvas, „kurios galėtų sumažinti išlaidas ir būti įgyvendintos per trumpiausią įmanomą laiką“ pradėta itin pabrangus projekto kaštams, taip pat „kabelių bei keitiklių stočių užsakymams viršijant gamybos pajėgumus“. Bendrovė šį balandį nutraukė planuojamos aukštos įtampos nuolatinės srovės jungties „Harmony Link“ viešuosius pirkimus, kabelio pirkimas skelbtas iš naujo.
„Iš karto po šio sprendimo Lenkijos ir Lietuvos perdavimo sistemos operatorės pradėjo pasirengimo naujiems konkursams procesą, tuo pačiu metu svarstydamos įvairias alternatyvas, kurios galėtų sumažinti išlaidas ir būti įgyvendintos per trumpiausią įmanomą laiką“, – teigia „Litgrid“.
„Harmony Link“ jungtis Baltijos jūros dugnu planuota siekiant didinti elektros prekybą vieningoje Europos rinkoje, stiprinti Baltijos šalių sistemų patikimumą. Planuota, jog 700 MW galios jungtis sieks 330 km ilgį, o įrengta 2028 m.
Vis tik metų pradžioje jungties projektas išbrango nuo 680 mln. iki 1,6 mlrd. eurų.
