Pasak VKJ valdančios „Ignitis grupės“, paskutiniai biokuro blokų bandymai bus atlikti sulaukus šaltesnių orų, tačiau esą ir dabar šilumos pagaminama panašiai kaip ir veikiant įprastu režimu.
„Biokuro katilai yra bandomajame režime ir gamina šilumą Vilniaus miestui“, – Eltai komentavo „Ignitis grupė“.
Pasak įmonės, prieš paleidžiant jėgainę įprastam darbui, būtina įvairiais režimais išbandyti tiek šilumos gamybos katilus, tiek elektros generacijai skirtą turbiną su generatoriumi. Testus būtina atlikti ir šiems įrenginiams veikiant maksimaliu pajėgumu.
„Bandymams reikalinga žemesnė oro temperatūra, kad galėtume atiduoti šilumą į centralizuotą šilumos tinklą. Kol šilumos poreikis mažas, neturime galimybės to padaryti. Kai temperatūra už lango nukris, o šilumos poreikis sostinėje išaugs, bus atlikti paskutiniai bandymai, įskaitant maksimalios galios bandymus“, – komentuoja bendrovė.
„Tačiau tai nekeičia situacijos – biokuro katilais tiekiame šilumą sostinei, o šiuo metu gamyba iš esmės nesiskiria nuo įprasto režimo“, – dar komentare pažymėjo „Ignitis grupė“.
Šiuo metu, pasak bendrovės, VKJ veikia 130 megavatų (MW) pajėgumu, apie 20 MW pagamintos šilumos tiekiama į turbiną elektrai gaminti.
Bendra jėgainės elektros galia sudaro 93 MW, šiluminė galia – 239 MW. Kokia galia jėgainė veiks šaltojo sezono metu priklausys nuo Vilniaus miesto šilumos poreikio, kitų sostinėje veikiančių gamintojų patiektos šilumos kiekio, oro temperatūros.
„Statistiškai, jėgainės apskritai visa nominalia galia veikia retai ir tai daugiausiai lemia šilumos poreikis, šilumos tinklo srautų valdymas. Konkrečios galios negalime prognozuoti, nes tai priklausys nuo lauko oro temperatūros“, – teigia „Ignitis grupė“.
Turėtų pagaminti apie 40 proc. sostinės šilumos poreikio
VKJ operatorių teigimu, biokuro katiluose spalį pagaminta „ženkli dalis“ visos sostinėje suvartotos šilumos.
„Dar neturime galutinės statistikos, kokią dalį šilumos pagaminome spalio mėnesį (Vilniaus šilumos tinklai duomenis apie tai, koks faktinis miesto poreikis buvo, pateikia iki kito mėnesio vidurio), tačiau VKJ pagamino ženklią dalį nuo viso sostinės šilumos poreikio“, – pažymėjo „Ignitis grupė“.
Jos atsakyme akcentuojama, kad kuo bus šalčiau, tuo mažiau visos Vilniui reikiamos šilumos bus pagaminama VKJ. Generuojamos šilumos kiekiai taip pat priklausys nuo įmonės rezultatų šilumos aukcionuose.
Vis tik tikimasi, jog jėgainė kasmet tieks du penktadalius Vilniuje suvartojamos šilumos energijos.
„Vidutiniškai per metus VKJ turėtų pagaminti apie 40 proc. sostinei reikalingos šilumos“, – teigė „Ignitis grupė“.
Įmonės teigimu, jėgainė ilgalaikiais sandoriais įsigijo apie trečdalį šildymo sezonui reikalingo biokuro, likusią dalį perka trumpalaikiais sandoriais biržoje. Skaičiuojama, jog per metus katiluose bus sunaudota apie 500 tūkst. tonų biokuro.
Šiluma Vilniuje – brangiausia tarp didmiesčių
ELTA primena, kad Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos lapkričiui nustatyta vidutinė centralizuoto šildymo kaina siekia 7,59 ct/kWh (be PVM) – 6,3 proc. daugiau nei spalį. Vilniuje šiluma brangiausia tarp didmiesčių – 8,37 ct/kWh.
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) laikinoji vadovė Agnė Bagočiutė yra sakiusi, jog net ir pradėjus pilnu pajėgumu veikti VKJ, šiluma sostinėje išliks brangiausia, nes mieste šilumos kainą dar formuoja ir gamtinių dujų kainos.
Sostinėje šilumos kainos pernai buvo stabilizuotos vietoje dujų deginant mazutą, iš kurio pagaminta 36 proc. visos šilumos. Šiemet, prognozuoja LEA, 78 proc. šilumos Vilniuje turėtų būti pagaminta iš atsinaujinančių išteklių – su prielaida, kad iki metų pabaigos pilnu pajėgumu pradėtų veikti VKJ biokuro blokas.
Rugsėjo pabaigoje LEA prognozavo, jog šis šildymo sezonas turėtų būti maždaug penktadaliu pigesnis nei ankstesnis, o tarifai laikytis maždaug 6–8 ct/kWh lygyje.
