Jis sakė: ne paslaptis, jog užsieniečiai kreipiasi į teisininkus, kad šie atliktų analizę, kaip šalis pasiruošusi investicijoms. Ne paslaptis ir tai, kad 90 proc. lietuviškų teisininkų rekomenduoja ne Lietuvą. I.Laursas paminėjo konkretų atvejį: dvejus metus bandę Lietuvoje užsikabinti projekto, pas mus turėjusio palikti 300 mln. eurų ir 5 tūkst. darbo vietų, atstovai pakėlė rankas.
I.Laurso įsitikinimu, pirmiausia reikia žiūrėti į finansinį sektorių – jei šalis finansiškai nėra pasiruošus investicijoms, visa kita turi mažai reikšmės.
„Jei pažiūrėtume į skaičius, kurių mes netenkame, jie, man atrodo, yra baisūs“, – žodžių į vatą nevyniojo investuotojas.
Laidoje kalbėta ir kita tema.
„Kas penkerius metus vis pamirštame, kad pasaulyje nėra taip paprasta: Irako karas, kažkada – Vietnamo karas, Sovietmečio griuvimas. Kas dešimt metų istorija mums primena, kad dar neišmokome gyventi taikiai. Į tai žiūriu kaip į tam tikrą cikliškumą: nemokame gyventi tolygiai ir gražiai.
Dėl Izraelio karo išskyrus nedidelę turbulenciją energetikos rinkoje – toje pusėje išgaunama nemažai naftos – reikšmingų šokų nebuvo. Sakyčiau, kad 2024 m. labiau bus tie metai, kai bus bandoma galutinai įvaldyti infliaciją. Per COVID-19 atspausdinome per daug pinigų – grįžti į įstatymo numatytą 2 proc. ribą dar reikia pastangų“, – „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo fondo „Nexture Ventures“ vadovas.
Jis priminė: centriniams bankams pavesta įvykdyti vieną paprastą funkciją – užtikrinti, kad kainos nekiltų daugiau nei 2 proc. per metus. Tai – esminė Europos Centrinio Banko funkcija. „Galima klausti, kodėl to nepavyksta padaryti, tačiau eilinį kartą apgailestauju, kad negyvename laisvosios rinkos ekonomikoje, o gyvename komandinėje, kur palūkanų normos – komandinės ekonomikos instrumentas, kad būtų galima kažkiek valdyti ekonomiką“, – teigė I.Laursas.
Pašnekovas, remdamasis prognozėmis, darė prielaidą, kad tiek JAV, tiek Europoje greito palūkanų mažinimo pirmąjį pusmetį neturėtume matyti. O tai reiškia, kad viskas, kas su tuo susiję – paskolos, mokesčiai už nekilnojamąjį turtą – liks tokie pat brangūs.
„Tikrasis karas, kuris stipriai pralenkia ir mūsų vietinius, ir arabiškus karus, tai kova, kas valdys dirbtinį intelektą. Jau treji metai tarp JAV ir Kinijos būtent dėl to kyla labai daug nesutarimų. JAV neseniai uždraudė Kinijai pardavinėti naujausius lustus, kurie naudojami dirbtiniam intelektui. Technologiniame lygmenyje matysime kovą, kas vis dėlto vadovauja paradui.
Aš tikiu, kad nebus vieno laimėtojo. Tikiu, kad pasaulis pasieks tašką, kai nekils klausimas: Kinija ar Amerika? Tai sieju su technologijų proveržiu, nes technologijos ištrina ribas ir skirtumus, žmones sujungia žymiai greičiau ir stipriau nei bet kokia geopolitika“, – kalbėjo I.Laursas.
Juo nuomone, dirbtinis intelektas mums dovanos neribotą gerovę: nereikės dirbti, kad gautum bent bazines pajamas. Robotizacija, technologijos pajėgios padaryti gerovę kokybiškiau, gražiau, geriau ir be žmogaus. Po 30–50 metų bazinės pajamos bus garantuotos piliečiui vien dėl to, kad esate žmogus. „Man tai – eterio laisvė daryti, ką noriu daryti. Dalis žmonių sėdės ant sofos, žiūrės į trijų metrų dydžio ekraną, žais žaidimus, dalis vis dėlto pasirinks kažkokias misijas: sporto, visuomenines ar kitokias“, – savo požiūriu dalijosi investuotojas.
I.Laursas atkreipė dėmesį: tiek JAV, tiek Europoje 70 proc. žmonių nekenčia savo darbo, bet dirba jį, nes reikia mokėti už namą, pirkti maistą ir t.t. Tik prievartinis darbas neveda prie laimės. Ta situacija, laidos pašnekovo manymu, bent teoriškai pasikeis. Tik lieka klausimas: ar praktiškai gerovė atiteks trims technomagnatams, ar pasiskirstys tolygiau?
„Greičiausiai modelis primins viešąjį sektorių: poliklinika prieinama visiems nemokamai, bet jei turi galimybę, eini į privačiąją. Bazinės pajamos ir bazinė gerovė taip ir atrodys: nenumirsi, nebadausi, visuomenė tuo pasirūpins, bet jei norėsi daugiau – tai jau erdvė tavo ambicijoms.
XXI a. – tai kova su reikšmingumu ir reikalingumu: ar tavo darbo vieta, kompetencijos, kūrybiškumas reikalingas? Kiekvieno žmogaus misija tampa įrodyti, kad esi reikalingas“, – minėjo I.Laursas.
Prieš porą mėnesių Samas Altmanas , kuris pasauliui davė „Chat GPT“, sukūrė ir projektą „Worldcoin“. Jis orientuotas į tai, kad visa gerovė, kurią ateityje sukurs dirbtinis intelektas, nemokamai bus išdalinta žmonėms. Jau dabar bet kur esantis žmogus gali gauti „Worldcoin“ piniginę. Kol kas tėra tik bandymai, tačiau jau dėliojami planai, iš kur tame projekte atsiras pajamos, ir jau šiandien galima tapti piliečiu su pinigine, į kurią kažkada įkris bazinės pajamos, kurias gamins dirbtinis intelektas. „Tai nėra labai tolimos ateities fantastika“, – pasakojo investuotojas.
