Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neseniai lankėsi Pekine su retu tarptautiniu vizitu nuo karo Ukrainoje pradžios. Šiais metais keliauti jam tapo dar sunkiau – kovo mėnesį Tarptautinis baudžiamasis teismas Hagoje išdavė jo arešto orderį.
V.Putinas atvyko į Kiniją, kuri per pusantrų karo metų tapo pagrindine Rusijos ekonomine partnere, dalyvauti tarptautiniame forume „Viena juosta, vienas kelias“. Kinijos žiniasklaida net pavadino Rusijos prezidentą „pagrindiniu renginio svečiu“. Tai buvo tik antroji V.Putino užsienio kelionė po Tarptautinio baudžiamojo teismo sprendimo – prieš tai jis vyko į „draugišką“ Kirgiziją.
V.Putinui forumas Pekine – tai galimybė privačiai pasikalbėti su Xi Jinpingu konfidencialiomis temomis, sako Berlyno Carnegie Rusijos ir Eurazijos studijų centro direktorius Aleksandras Gabujevas.
Kita vertus, Kinija į Rusijos prezidentą žiūri kaip į Europos lyderį, o Vakarų lyderiai paprastai ignoruoja įvykius Pekine. „V.Putinas yra šalies, kuri yra nuolatinė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narė, branduolinį ginklą turinčios šalies, didelės kaimynės lyderis. Kinijai tai – garbingas statusas“, – aiškina A.Gabujevas.
Tarptautinės sankcijos izoliavo Rusiją nuo išorinio pasaulio, dėl to pašlijo santykiai su Vakarais. Tokiomis sąlygomis Pekinas tapo svarbiausiu Maskvos partneriu.
Kaip atrodo ekonominis Rusijos ir Kinijos suartėjimas ir kodėl tokie glaudūs santykiai ilgainiui gali tapti problemiški?
Kiniški automobiliai ir elektronika
Prasidėjus plataus masto karui Ukrainoje, Vakarų bendrovės pradėjo trauktis iš Rusijos. Kai kurių prekių į šalį nebuvo galima pristatyti dėl sankcijų.
Per daugiau nei pusantrų metų nuo karo pradžios ir pirmųjų sankcijų Rusija vis dėlto sugebėjo pasukti kai kuriuos prekybos srautus į rytus. Pirmiausia – į Kiniją. Iš čia į Rusiją pradėjo plūsti įvairios prekės, įskaitant automobilius ir pramonines stakles.
Pirmieji karo metai baigėsi rekordine Rusijos ir Kinijos prekybos apyvarta – jos suma viršijo 190 mlrd. dolerių ir, palyginti su metais prieš tai, padidėjo beveik 30 proc. (Kinijos Liaudies Respublikos generalinės muitinės administracijos duomenys). Dabar augimo tendencija tik tęsiasi: per pirmuosius devynis 2023 m. mėnesius Rusijos ir Kinijos prekybos apyvarta siekė 176,4 mlrd. dolerių (+29,5 proc. per metus).
Per spaudos konferenciją Pekine V.Putinas sakė, kad dabartinės Rusijos ir Kinijos prekybos apyvartos apimtys yra „tikrai įspūdingos“. „Užsibrėžėme tikslą 2024 m. pasiekti 200 mlrd. dolerių, – sakė jis. – Kai tai suformulavome 2019 m., pasakysiu atvirai, mažai kas tikėjo, kad tai apskritai įmanoma, nes tuo metu mūsų prekybos apyvarta siekė 100 mlrd. dolerių.“
Muitinės tarnybos neatskleidžia, kokių kategorijų prekes Kinija tiekia Rusijai.
„Ekonominiu požiūriu priklausomybė nuo Kinijos didėja pagal visus Rusijos užsienio politikos parametrus, tačiau labiausiai pastebima priklausomybė nuo Kinijos technologijų. Dar 2016 m. Kinija pakeitė Vokietiją kaip pagrindinė technologijų tiekėja Rusijai, o nuo 2022 m. ji tapo vienintele“, – sako Carnegie Rusijos ir Eurazijos studijų centro Berlyne tyrėjas, Kinijos tyrinėtojas Temuras Umarovas.
2023 m. vasarą žiniasklaida, ypač „Politico“ ir „Wall Street Journal“, rašė apie karinių ir dvejopo naudojimo prekių tiekimą Rusijai iš Kinijos – neperšaunamų liemenių ir šalmų, dronų, mikroschemų. Oficialiai Kinija neigia, kad jas tiekia Rusijai. „Kinija elgiasi atsargiai, tiesiogiai netiekia dvejopo naudojimo technologijų, Rusija jas gauna per trečiąsias šalis, įskaitant Vidurio Aziją ir Artimuosius Rytus“, – „bbc.com“ aiškina T.Umarovas.
Po 2022 m. vasario 24 d., tuo pat metu, kai užsienio bendrovės pradėjo trauktis iš Rusijos rinkos, Rusijoje ėmė kurtis nauji prekės ženklai iš Azijos, pavyzdžiui, Kinijos sporto prekių ženklas „Li Ning“ arba žaidimų kompiuterių ir nešiojamųjų kompiuterių gamintojas „Machenike“.
Spalį Maskvoje buvo pristatyti nauji aukščiausios klasės automobilių prekės ženklai iš Kinijos. Kinijos automobiliai užima svarbią vietą Rusijos automobilių rinkoje. Iki 2022 m. pabaigos iš 60-ies prieš karą Rusijoje veikusių prekės ženklų liks tik 14, iš kurių 11 yra Kinijos gamintojai.
„Europa šiuo atžvilgiu užsidarė, ji nustojo prekiauti“, – rugsėjį sakė Federalinės muitinės tarnybos atstovas spaudai Ruslanas Davidovas.
Tai ne visai tiesa: europietiški automobiliai, kaip ir amerikietiški bei japoniški, ir toliau buvo importuojami į Rusiją. Netrukus po karo pradžios Rusijoje oficialiai pradėtas plėtoti paralelinis importas – sankcionuotų prekių įvežimas į šalį be teisių turėtojų leidimo. Kinija – kartu su Turkija, Jungtiniais Arabų Emyratais ar Centrinės Azijos šalimis – yra vienas iš lygiagretaus importo į Rusiją, įskaitant automobilius, maršrutų.
Iš Kinijos daugiausia palyginti su kitomis šalimis importuojama technologinių ir vartojimo prekių (kompiuterių, išmaniųjų telefonų, buitinės technikos ir kitos elektronikos), taip pat – lengvosios pramonės prekių.
Tai neabejotinai palankus procesas Rusijai, sako Stanislavas Murašovas, banko „ Raiffeisenbank“ ekonomistas Rusijai. „Priešingu atveju Rusijos importas galėtų smarkiai nukentėti, o Kinija tokiu būdu padeda, tik ne veltui“, – pažymi jis.
Šešėlinis tanklaivių parkas ir nebaigtas tiesti dujotiekis
Tačiau auga ne tik kiniškų prekių importas, bet ir rusiškų prekių eksportas į Kiniją. Daugiausia tai – kuras: nafta, dujos ir anglis. 2022 m. energijos ištekliai iš Rusijos sudarė daugiau kaip 70 proc. tiekimo.
Vakarams įvedus suvaržymus: Rusijos naftos tiekimo embargą, degalų ir dujų kainų lubas, draudimą importuoti anglis – Rusija didelę dalį srautų nukreipė į Aziją. Didžiausi pirkėjai šioje rinkoje buvo Kinija ir Indija.
Nafta jiems taip pat tiekiama pagal pilkąsias schemas. Prasidėjus karui, Rusija sukūrė šešėlinį laivyną naftai gabenti, kuris leido jai apeiti sankcijas. Kaip rašė „Financial Times“, jį sudaro daugiau kaip šimtas tanklaivių, o Maskvai jis reikalingas naftai importuoti į Aziją, bet ne į Europos šalis. Šešėlinį laivyną Rusija naudoja siekdama apeiti 60 JAV dolerių ribą, taikomą rusiškos naftos kainoms: Europos transporto ir draudimo bendrovės negali aptarnauti tokių krovinių, o kitų šalių bendrovės baiminasi antrinių sankcijų.
Pasak Energetikos ir finansų instituto prezidento Marselio Salichovo, dabar Kinijai tenka vidutiniškai 40 proc. rusiškos energijos eksporto, palyginti su 20 proc. prieškario laikais.
2023 m. pirmojo pusmečio pabaigoje Rusija tapo pagrindine žalios naftos tiekėja Kinijai, aplenkdama vieną didžiausių pasaulio eksportuotojų – Saudo Arabiją. Alternatyva Azijos kryptimi yra Indija, antra pagal dydį Rusijos naftos eksporto rinka.
Tačiau tiek Kinija, tiek Indija atsargiai vertina savo priklausomybę nuo Rusijos ar kitų energijos išteklių rinkų. Pasak M.Salichovo, strateginiu požiūriu šios šalys pirmenybę teikia savo energetiniam saugumui. Tai reiškia, kad jos, kalbant apie tiekimą, nėra pasirengusios pernelyg daug reikšmės suteikti antrosioms šalims, net ir tokioms didelėms kaip Rusija ar Saudo Arabija.
„Tai nėra konflikto lūkestis, tačiau rizikos valdymo požiūriu svarbu, kad vienam tiekėjui nepriklausytų per didelė dalis“, – komentavo M.Salichovas.
Vienas pagrindinių V.Putino kelionės į Kiniją lūkesčių buvo susitarti dėl dujotiekio „Sibiro galia 2“ tiesimo. Gegužę laikraštis „Financial Times“ rašė, kad Pekinas vilkina derybas dėl projekto įgyvendinimo, o Rusijos ministro pirmininko Michailo Mišustino vizitas į Kiniją nedavė rezultatų.
Projekte „Sibiro galia 2“ numatomas tranzitas tarp dujų telkinių Vakarų Sibire ir Kinijoje per Mongolijos teritoriją. Dujotiekis pradėtas projektuoti dar 2020 m., o eksploatacijos pradžia numatoma 2030 m. Tačiau sutartis dėl jo statybos vis dar nepasirašyta. Ir per antrąsias šiais metais vykusias V.Putino ir Xi Jinpingo derybas šio klausimo išspręsti nepavyko.
M.Salichovas mini, kad Rusijos pusei susitarimas dėl „Sibiro galios 2“ svarbus dėl srautų perorientavimo. „Tie telkiniai, kurie užtikrino eksportą į Europą, dabar išgauna mažiau, nei galėtų, todėl svarbu susitarti dėl „Sibiro galios 2“. Projektinis dujotiekio pajėgumas – 55 mlrd. kubinių metrų. „Sibiro galia 2“ gali pakeisti pusę Europos eksporto nuostolių“, – sako M.Salichovas.
Praradusi Europos rinką Rusija neteko apie 100 mlrd. kub. metrų dujų eksporto.
Susitarimas dėl „Sibiro galios 2“ dabar būtų reikšmingas ir „Gazprom“, kuris prarado Europos rinką, sako M.Salichovas.
Vis dėlto jis skaičiuoja, kad net jei Rusijai ir Kinijai dabar pavyktų pasirašyti sutartį, dujotiekio statyba užtruktų mažiausiai penkerius metus, todėl Europos eksporto praradimo pakeitimas tokiomis priemonėmis artimiausiu metu neįvyks.
Juaniai vietoj dolerių
Nuo karo Ukrainoje pradžios Rusijoje įsitvirtino Kinijos valiuta įsitvirtino. 2023 m. sausio-liepos mėn. prekybos juaniais apimtis Maskvos biržoje nuo 2,7 trln. rublių per metus padidėjo 6,5 karto – iki 18,3 trln. rublių. Kaip draugiškos šalies valiuta, juanis siekia pakeisti „toksiškus“ dolerį ir eurą – taip šias valiutas vadina Rusijos valdžia.
Rusijos ekonomikai juanis pasirodė esąs pasirinkimas dėl alternatyvos trūkumo.
„Krizinėje situacijoje viskas, kas tuo metu nėra blogai, yra gerai, – pastebi S.Murašovas iš „Raiffeisenbank“. – Šia prasme juanio dalies augimas yra teigiamas procesas Rusijai.“
Kadangi Kinija yra pagrindinė prekybos partnerė, Maskva neturi kitos valiutos, kuria galėtų laikyti atsargas ar vykdyti tarptautinius atsiskaitymus, sako su BBC kalbėjęs Rusijos ekonomistas, panoręs likti anonimas. „Eksporto ir importo srautai juaniais gali subalansuoti vienas kitą, ir būtent dėl to iš esmės iš visų prekybos partnerių Kinija yra perspektyviausia“, – sako jis.
Rusijos ekonomikos juanizacija artimiausiu metu gali tik tęstis. „Sandorių juaniais augimas gali sulėtėti nebent tuo atveju, jei pati Kinija pakeis savo politiką Rusijos atžvilgiu, – mano ekspertas, – tačiau kol kas tai vargu ar įmanoma. Kinijai veikiau palanku išlaikyti dabar egzistuojančią pusiausvyrą“.
Dėl tokios padėties Rusijos ekonomika atsiduria pažeidžiamoje padėtyje juanio ir jo reguliatoriaus – Kinijos liaudies banko – atžvilgiu, pabrėžia Berlyno Carnegie Rusijos ir Eurazijos studijų centro direktorius A.Gabujevas.
Ar ekonominė priklausomybė nuo Kinijos kelia pavojų?
Rusija pradėjo persiorientuoti į Rytus ir Kiniją 2014 m. – po Krymo aneksijos ir pirmųjų sankcijų įvedimo.
„Rusija atsigręžė į Rytus ne todėl, kad to norėjo, o todėl, kad buvo priversta, – sako T.Umarovas. – Dabar Rusija neturi kitų galimybių. Rusijos diplomatija yra tam tikroje izoliacijoje. Vienintelis būdas išlikti pasaulio darbotvarkėje – plėtoti ryšius su šalimis, kurios neatsuko Rusijai nugaros“.
Rusijos priklausomybė nuo Kinijos iš tiesų didėja, patvirtina A.Gabujevas.
Alternatyvi rinka Rusijai yra Indija, tačiau prekybos su šia šalimi apimtys yra daug mažesnės nei su Kinija.
Kinija palaiko glaudžius ryšius ne tik su Rusija, bet ir su kitais angliavandenilių tiekėjais. Pavyzdžiui, Saudo Arabija, Irakas ir Jungtiniai Arabų Emyratai tiekia žaliavinę naftą Kinijai. „Tai sukuria Kinijai gana gerus derybinius svertus“, – pažymi A.Gabujevas.
Didžiausias pavojus yra tas, kad jei anksčiau Rusija bendradarbiavo su Kinija ir kartu turėjo dideles rinkas Vakaruose, tai dabar Kinija yra beveik vienintelė prekybos partnerė. Ryšys su alternatyviomis rinkomis – dėl jų atokumo ir kitų veiksnių – yra daug silpnesnis.
„Rusijos priklausomybė nuo Kinijos tik didės, o Kinija gali pasinaudoti šia padėtimi ir prastumti norimas sutarčių sąlygas, – sako A.Gabujevas. – Turėdama alternatyvų – galimybę pirkti naftą, dujas ir kitus išteklius kituose regionuose – Kinija gali spausti Rusiją naudodamasi sankcijomis kaip svertu“.
Didėjanti ekonominė priklausomybė nuo Kinijos artimiausiais metais ar net dešimtmečiais gali reikšti, kad Rusijai taip pat teks ir politiškai linkti į Kinijos pusę, perspėjo T.Umarovas.
„Norėdama išlikti Pekino pusėje, Rusija gali būti priversta daryti tai, ko anksčiau nedarė, – sako jis. – Pavyzdžiui, plėtoti partnerystę su Kinija Arkties regione, į kurį anksčiau Rusija Kiniją įsileisdavo atsargiai“.
Arba aktyviau dalyvauti išskirtinai Kinijos konfliktuose – su Taivanu Pietų Kinijos jūroje, Kinijos teritoriniuose ginčuose su Indija. Anksčiau Rusija galėjo likti nuošalyje nuo šių klausimų. Dabar prireikus Kinija gali daryti spaudimą Rusijai, kad ši stotų į Kinijai palankią pusę.
