„Pirmadienį pranešiau apie itin nemalonų ir brutalų incidentą, kuomet Palangos želdynų inventorizaciją vykdantys specialistai aptiko, jog netoli ribos su Klaipėdos rajonu, Hipodromo gatvėje, savavališkai buvo iškirstas didžiulis plotas saugotinų medžių. Visuomenę informavome, jog neturint leidimų buvo iškirsta devynių rūšių medžiai, iš viso 1150 saugotinų želdinių. Be jokių abejonių, faktas sukrečiantis. Savivaldybės administracija, žinoma, niekada nebūtų išdavusi leidimo sunaikinti želdynų masyvą. Skaičiuojame, jog gamtai padaryta žala siekia 1 mln. 838 tūkst. eurų, sieksime, kad tai būtų atlyginta.
Man kreipusis, Klaipėdos apygardos prokuratūra jau pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Tačiau aiškėja ir kita nemaloni situacija, apie kurią nutylėti tikrai negaliu – ir kaip Palangos gyventojas, ir kaip miesto vadovas nenoriu, kad būtų kenkiama mūsų kurorto įvaizdžiui bei būsimieji potencialūs mūsų miesto naujakuriai ar antrojo būsto savininkai bloguoju minėtų Palangos vardą ar juolab būtų apgauti“, – rašė meras.
Minėtoje teritorijoje Hipodromo gatvėje, kuri dar visai neseniai buvo vienas 9,13 hektaro sklypas, nuo gegužės mėnesio įregistruotas ir naujas savininkas – viena Kauno uždaroji akcinė bendrovė, ir sklypo suskaidymas į 35 dalis.
Internete nesunkiai galima aptikti, jog čia neva vystomas prabangus poilsio kompleksas. Š.Vaitkus mini, jog skelbiama, kad projekte planuojama pastatyti apie 50 namų: 42 sublokuotus ir 8 individualius. Pastatuose žadami dideli langai ir aukštos – apie 5 metrus – lubos.
„Žadama ir tik šio kvartalo gyventojams skirta išskirtinė, sakyčiau, prabangi infrastruktūra.
Pavyzdžiui, tikras pliažas – su smėlio pakrante ir tvenkiniu. Kaip rašoma pristatyme, „projekto centrinėje dalyje yra apie 1,5 ha bendro naudojimo sklypas, kurį sudaro apie 1 ha dirbtinis vandens telkinys ir 0,5 ha paplūdimio su šildomu baseinu zona. Tvenkinys bus įrengiamas vadovaujantis geriausiomis dirbtinių tvenkinių praktikomis, kas leis užtikrinti tiek švarą, tiek vandens kokybę“.
Kaip matyti specialiai pardavimams sukurtame internetiniame kvartalo projekto vystymo puslapyje, siūloma rinktis iš trijų pastatų variantų: 68 kv. m ir 122 kv. m sublokuoti bei nuo 166 kv. m individualūs namai. Vieno kvadratinio metro pardavimo kaina – 2500 eurų. Avansinis mokėjimas – atitinkamai 25 tūkst., 45 tūkst. ir 62 tūkst. eurų. Sklypų kaina – nuo 10 tūkst. eurų už arą, avansinis mokestis – 50 proc.
Internetiniame projekto pardavimų puslapyje nurodyta, jog jau rezervuota beveik dvi dešimtys objektų, vadinasi, būsimi pirkėjai jau galimai sumokėjo ne vieną šimtą tūkstančių eurų“, – rašo kurorto meras ir kviečia pažiūrėti, kokia gi yra realybė.
„Tiems, kas sumokėjo avansus, tikrai kainuos daug nervų“, – įspėja Š.Vaitkus.
Jo teigimu, Palangos savivaldybės administracija niekada nebuvo gavusi nei kvartalo vystymo koncepcijos bei projekto, nei jokios būsimų pastatų vizualizacijos, projektinių pasiūlymų ar dar kokio kito projekto, nei prašymo dėl statybų toje teritorijoje. Nebuvo atlikti jokie derinimai, statyboms minėtame kvartale nėra išduoti jokie leidimai, nėra leidimų žemės kasimo darbams. Galiausiai minėtuose sklypuose negali atsirasti jokių poilsio kompleksų, čia galima tik gyvenamosios – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų, o ne poilsio paskirties statyba.
Tai reiškia, jog pirkėjai įsigijo tik gražius paveiksliukus, kurie neturi jokio juridinio pagrindo. Nėra jokių garantijų, jog bus suderinti ir patvirtinti būtent tokios architektūros, aukštingumo, medžiagiškumo, kvadratūros pastatai ar būtent toks kvartalo vystymo projektas, kaip pavaizduota paveiksliukuose. Tiesą sakant, net neaišku, ar tie projektai apskritai egzistuoja ir ar juos kas nors rengia.
„O kaip vertintumėte tokį akibrokštą, kai vienas iš tų projekto akcentų, kuris turi ypač patikti pirkėjams ir juos sugundyti įsigyti nekilnojamojo turto pajūryje, o būtent dirbtinis pliažas su dideliu vandens telkiniu, galimai numatytas būtent toje 1,5 hektaro bendro naudojimo teritorijoje, kurioje dar visai neseniai šlamėjo 1150 medžių? Tai matyti ir internete būsimiems pirkėjams pateiktoje kvartalo vizualizacijoje, ir sugretinus ją su anksčiau parengtu bei patvirtintu žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu, kuriame ši 1,5 hektaro teritorija nuspalvinta žaliai.
Ką galiu tikrai garantuoti – niekada neišduosime leidimo vietoje iškirstų 1150 medžių įrengti pliažus, tvenkinį ir baseiną ar čia kažką statyti. Vadinasi, tvenkinio, kaip nupiešta gražiuose paveikslėliuose, šiame kvartale tikrai nebus. Maža to, reikalausime ne tik baudžiamosios atsakomybės, sumokėti pagal atkuriamąją medžių vertę paskaičiuotą žalos gamtai atlyginimą, bet ir atsodinti želdinius. Tiesiog nesuvokiama – iš kur toks cinizmas ir iš kur toks brutalus noras pasipelnyti sunaikintos gamtos sąskaita?
Nei mero, nei Savivaldybės administracijos galioje ir kompetencijoje nėra galimybių patikrinti nekilnojamojo turto projektų vystytojų ar pardavėjų sąžiningumą. Mes nežinome, kokių galimai gudrybių bus imtasi vardan biznio sėkmės ir skalsesnės kvadratinio metro pardavimo kainos.
Todėl labai rekomenduoju prieš sudarant sandorį pareikalauti iš vystytojų ar pardavėjų susipažinti su projektine dokumentacija, įsitikinti, ar tikrai yra gautas leidimas statyboms“, – rašė Š.Vaitkus.
