„Jeigu laivas turės Lietuvos vėliavą, o jo kapitonas nebus lietuvis, tai bus nesąmonė. Visame pasaulyje, net ir Afrikos šalyse, reikalaujama, kad laivo įgulą ar bent jau didžiąją jos dalį sudarytų vietiniai jūrininkai. Tik pas mus kažkodėl visai dingo patriotizmo jausmas“, – „Vakarų ekspresui“ sakė Jūrų kapitonų asociacijos pirmininkas Juozas Liepuonius.
Jūrų kapitonams nerimą sukėlė tai, kad laivą „Independence“, nors jis ir bus Lietuvos nuosavybė, ir toliau prižiūrės konkursą laimėjusi Norvegijos kompanija „Hoegh LNG Klaipėda“. Ji formuos ir laivo įgulą.
Jūrų kapitonų asociacijos narys kapitonas Romas Karmazinas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos prekybinės laivybos įstatyme parašyta, jog 25 proc., t. y. ne mažiau kaip vieną ketvirtadalį, laivo su Lietuvos vėliava įgulos turi sudaryti mūsų šalies ar kitų ES valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir Šveicarijos konfederacijos piliečiai. Šis reikalavimas netaikomas, jeigu laive yra galiojanti kolektyvinė sutartis. Laivo kapitonas ar bent vienas iš tokio laivo kapitono padėjėjų turi mokėti lietuvių arba anglų kalbą.
Lietuva neturi specialistų?
„Mes turime aukštos klasės specialistų, kurie turi visus reikalingus liudijimus ir darbo jūroje tokio tipo laivuose patirties, norinčių dirbti laive „Independence“. Jūrų kapitonų asociacija neabejoja, kad Lietuva galėtų parodyti ne tik Europai, bet ir visam pasauliui, kad mūsų šalis gali ne tik perimti vadovavimą laivui, bet ir paruošti aukščiausios klasės specialistų įgulą“, – teigia R.Karmazinas.
J.Liepuoniaus manymu, Lietuvoje parenkant laivų įgulų narius kartais taikoma nekokia praktika. Nenorima jūrininkams mokėti normalaus darbo užmokesčio, todėl aiškinama, kad mūsų šalis neturi tokių specialistų. Neatmetama galimybė, kad šis principas gali būti taikomas ir „Independence“.
„Be visų kitų dalykų, turi rūpėti ir valstybės prestižas“, – sakė J.Liepuonius ir pridūrė, kad du Jūrų kapitonų asociacijos nariai yra dirbantys dujų tanklaivių kapitonai.
Vėliava iškelta neįsigilinus
Lietuvos laivų savininkų asociacijos (LLSA) vykdomojo direktoriaus Gintauto Kutkos teigimu, kadangi „Independence“ turi kolektyvinę sutartį, laivo savininkas gali suformuoti įgulą neskirstydamas žmonių pagal nacionalinį principą.
„Man susidarė įspūdis, kad kapitonai iškėlė vėliavą nelabai įsigilinę į klausimo esmę. Sutinku, kad vienas kitas mūsų jūrininkas turi reikiamos patirties. Bet mes neturime daug specialistų, dirbusių tanklaiviuose, nes pas mus nuo sovietmečio daugelis jūrininkų dirbo sausakrūviame laivyne. AB „Klaipėdos nafta“ (KN) jau pasirinko laivo operatorių, kuris bus atsakingas už įgulos formavimą. Negi Lietuva čia galėtų taikyti kokius nors nacionalinius reikalavimus? Tai atrodytų truputį keistokai“, – „Vakarų ekspresui“ sakė LLSA atstovas.
Pasak G.Kutkos, su laivo „Independence“ įgulos formavimu yra susiję daugybę klausimų, kurie nėra taip paprastai sprendžiami, kaip galbūt atrodo iš pirmo žvilgsnio.
LLSA vykdomojo direktoriaus teigimu, yra du dalykai, dėl kurių lietuvių nėra laive „Independence“. Vienas – lietuviai per brangūs, kitas – laivavedžiams neskaičiuojamas darbo stažas, kadangi šis laivas stovi.
„Hoegh LNG“ turi ir tokių laivų kaip mūsų „Independence“, ir dujovežių. Norvegai gali rotuoti jūrininkus, palaikyti jų kompetencijas: kiek padirbę laive-dujų saugykloje, jie pereina į dujovežius. Lietuvis dirbdamas tokiame laive prarastų kompetenciją“, – aiškino G.Kutka.
LLSA vykdomojo direktoriaus manymu, dabar Lietuvai reikėtų galvoti apie kadetų programos su suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) specializacija parengimą. Tada jūrininkai baigę mokslus galėtų būti įgiję patirties dirbti dujovežiuose.
„Niekas neprieštarautų, jeigu KN prisidėtų prie studentų rengimo, praktikos atlikimo laive. Gal kartu su norvegais būtų galima parengti bendrą mokymo programą. Jeigu norime pasiekti aukštesnį lygį, reikia pradėti nuo studento. Turime užsiauginti tokių specialistų. Dabar daugiausia jų turi kroatai ir norvegai“, – teigė LLSA atstovas.
G.Kutkos manymu, šį klausimą pradėti nagrinėti reikėjo ne nuo aukščiausio lygio – vakar jis buvo svarstomas Seimo Jūrinių reikalų komisijoje, o pirmiausia patiems apsitarti tarpusavyje.
Dirba vienas lietuvis
„Mes laimėjome laivo priežiūros konkursą, mes ir formuosime įgulas. Niekas nepasikeitė. Lietuviai ir dabar gali dirbti „Independence“, paprasčiausiai nėra tokių jūrininkų. Reikiamos kvalifikacijos jūrininkai nesikreipė į mus, nėra laukiančiųjų eilės. Mūsų interneto svetainėje galima užpildyti formas. Tai padarė vienas lietuvis, bet jam netiko mūsų atlyginimas. Pas mus darbuotojų kaita labai maža, jūrininkai stoja į eilę ir konkuruoja pasaulinėje rinkoje. Mes turime užtikrinti, kad jūrininkas dirbtų kokybiškai“, – „Vakarų ekspresui“ sakė bendrovės „Hoegh LNG Klaipėda“ vadovas Mindaugas Petrauskas.
Jo teigimu, šiuo metu „Independence“ dirba norvegai, kroatai, JAV piliečiai, yra ir vienas lietuvis.
Jūrininkas specializuojasi darbo vietoje
„Šiemet rugsėjo pradžioje mes ir LLSA vykdomasis direktorius G.Kutka buvome susitikę su KN komercijos direktoriumi ir aptarėme mūsų bendradarbiavimą rengiant specialistus. KN atstovas patikino, kad Norvegijos kompanija suteiks galimybę mūsų studentams atlikti praktiką plaukiojančiosiose SGD saugyklose. Jūrinė praktika yra būtina jūrinio laipsnio kompetencijos pažymėjimui gauti. Tada jie turės galimybę dirbti ir „Independence“.
Kalbėjome ir apie tai, kad jūrinių studijų programose galėtume įvesti specializaciją, skirtą rengti specialistus šio tipo laivams“, – „Vakarų ekspresui“ sakė Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos (LAJM) direktoriaus pavaduotoja akademinei veiklai Rima Mickienė.
Ji juokauja, kad specializuoto laivyno jūrininkais negimstama.
Jūrininkas pirmiausia yra jūrininkas, o specializuojasi jis jau darbo vietoje.
LAJM bendradarbiauja su olandų gilinimo darbų kompanija „Boskalis“. Ši turi ir savo akademijas, organizuoja jūrininkų, kurie dirba jos specializuotame laivyne, mokymus.
„Mes galėtume bendradarbiaudami su „Hoegh LNG“ parengti mokymo programas, privalomas pagal konvenciją, t. y. pradinio rengimo dirbti dujų ir naftos tanklaiviuose ir tęstinio rengimo programas.
Mes jau seniai turime kvalifikacijos kėlimo kursus, kuriuos lanko pasaulio laivyno dujų ir naftos tanklaiviuose dirbantys jūrininkai. Vieni kursai trunka tris dienas, kiti – vieną. O po to jau vyksta mokymai kompanijoje, kurioje dirba jūrininkas.
Jūrininkas privalo nuolatos kelti kvalifikaciją, nes technika sparčiai tobulinama“, – teigė LAJM direktoriaus pavaduotoja.
Anot R.Mickienės, jūrininkų, galinčių dirbti laive „Independence“, Lietuvoje tikrai yra, o siekti, kad visa laivo įgula būtų lietuviška, nebūtina, nes tai neapsimokėtų ir ekonominiu atžvilgiu.
KN pozicija: Lietuvos jūrininkai gali kandidatuoti
„Perėmus „Independence“ laivas-saugykla bus registruojamas Lietuvos jūrų laivų registre ir jame galios Lietuvos įstatymai, – įskaitant Prekybinės laivybos įstatymą, numatantį reikalavimus įgulos formavimui. Iki šiol dujovežių laivybos Lietuvoje nebuvo, todėl, mūsų žiniomis, nebuvo ir objektyvaus poreikio jūrininkams specializuotis.
Tikėtina, kad lietuvių jūrininkai, kurie turi reikiamą kvalifikaciją ir sėkmingai dirba kitose užsienio šalyse esančiuose analogiškuose ar panašiuose objektuose, galėtų kandidatuoti ir dirbti Lietuvoje. Pagal Darbo kodeksą ir tarptautines žmogaus teisių konvencijas, įgyvendindamas nediskriminavimo principus darbdavys, neatsižvelgdamas į darbuotojo tautybę, pilietybę ir t. t., privalo priimdamas į darbą taikyti vienodus atrankos kriterijus ir sąlygas bei sudaryti vienodas darbo sąlygas.
Tad svarbiausias kriterijus kalbant apie SGD terminalo-laivo įgulą yra jos narių profesionalumas ir kompetencija, siekiant saugios ir nepertraukiamos SGD terminalo veiklos, užtikrinant dujų importą ne tik į Lietuvą, bet ir apsirūpinant dujomis visame regione.
Laikomasi tarptautinių reikalavimų
Įgulos formavimas yra sudėtinė operatoriaus teikiamos paslaugos dalis ir „Hoegh LNG Klaipėda“ visa apimtimi tenka atsakomybė užtikrinti nepertraukiamą, saugią ir efektyvią „Independence“ veiklą. KN siekdama saugaus laivo valdymo įpareigojo operatorių formuoti įgulą (officers) ne žemesniu patirties ir kompetencijos lygiu nei yra numačiusi Tarptautinė dujovežių ir dujų terminalų operatorių draugija (SIGTTO), t. y. kaip numatyta SGD dujovežių įgulos vadovaujamų pozicijų patirties matricoje (mažiausiai 2 metų plaukiojimo patirtis dirbant SGD dujovežiuose bei specifiniai mokymai pagal poziciją ir rangą).
Nors SIGTTO kompetencijų matrica yra rekomendacinio pobūdžio, bet dujų terminalai ir laivybos kompanijos griežtai (imperatyviai) laikosi SIGTTO kompetencijų reikalavimų ir patirties lygiai laikomi minimaliomis ribomis, kai bet koks (kad ir nedidelis) trūkumas yra nepriimtinas. Svarbu pabrėžti, jog laivo atitiktis saugos reikalavimams nėra tik vėliavos šalies jurisdikcijų klausimas ar visos dujų sistemos klausimas. Terminalo atitikties vertinimą atlieka didžiausios naftos ir dujų bendrovės, siekdamos nustatyti, ar laivai ir / ar terminalai yra gerai valdomi ir prižiūrimi – t. y. SIRE (Ship Inspection Report Programme) programa.
Būtina garantuoti saugumą ir patikimumą
Laivas-saugykla su išdujinimo įrenginiu (FSRU) nėra vien tik laivas, tai sudėtinga gamykla ant vandens, atliekanti strateginę misiją regione ir Lietuvoje – atitinkamai ir joje dirbančiam personalui taikomi itin aukšti reikalavimai, įskaitant reikalavimus dėl specifinių žinių. Tiek „Hoegh LNG Klaipėda“, tiek KN yra atviros bendradarbiauti su Lietuvos aukštosiomis mokyklomis, kurių studentai galėtų atlikti praktiką tiek FSRU, tiek KN, ir geriau susipažinti su šiuo specifiniu objektu bei apsispręsti dėl ateities karjeros. Iki pat 2018 m. pabaigos Lietuva nebuvo priėmusi sprendimo dėl SGD terminalo ilgalaikės veiklos, atitinkamai ir švietimo įstaigoms nebuvo aišku, ar reikės ruošti tokių kompetencijų specialistus.
Mūsų vertinimu, įgulos klausimas glaudžiai susijęs su SGD terminalo veiklos saugumu ir patikimumu, taigi ir Lietuvos prestižu. Tarptautinius standartus atitinkančių SGD terminalo veiklos reikalavimų užtikrinimas yra reikšmingas ir dujų tiekėjams priimant sprendimus siųsti savo laivus į SGD terminalą. Jei būtų nustatytas standartų neatitikimas (SIRE programa), kiltų rizika terminalo vartotojams importuoti SGD iš pagrindinių tiekėjų per infrastruktūrą Klaipėdoje. Todėl KN priimant sprendimą dėl laivo-saugyklos operatoriaus, esminis kriterijus buvo gebėjimas užtikrinti nepertraukiamą, saugią ir efektyvią terminalo veiklą, ypač atsižvelgiant į strateginę jo reikšmę regiono dujų vartotojams apsirūpinant dujomis.
Tą gali daryti tik itin aukštos kvalifikacijos įgula, turinti tokio objekto valdymo patirties. Techninis laivo operatorius privalo turėti saugios laivybos valdymo sistemą (SLVS), kurią vertina ir pagal kurią operatoriaus atitiktį valdyti Lietuvos jurisdikcijos laivą atestuoja Lietuvos transporto saugos administracija. Vadovaujantis SLVS bei vėliavos šalies reikalavimais, operatorius formuoja įgulą, ją apmoko, t. y. diegia standartizuotą darbo ir saugos kultūrą. Daugiau patirties turintis operatorius gali priimti ekonomiškesnius laivo eksploatacijos ir priežiūros sprendimus, jo saugios laivybos valdymo sistema yra patikrinta praktikoje, dažnu atveju patvirtinta kelių skirtingų vėliavos šalių jurisdikcijose.
Be to, didesnį įdirbį turintis operatorius gali lanksčiai reaguoti, kai prireikia papildomų įgulos narių, ir efektyviau formuoti įgulą, lyginant su tokia įmone kaip KN, kuri turėtų garantuoti įgulos pakeičiamumą, tinkamą darbo ir poilsio režimą užtikrinantį darbuotojų pamainų skaičių. KN taip pat turėtų garantuoti jūrininkų kvalifikacijos palaikymą užtikrinančias plaukiojimo (buvimo reise) valandas. Tuo tarpu KN, turėdama tik vieną uoste nuolat stovintį laivą „Independence“, negalėtų tinkamai savarankiškai užtikrinti jūrininkų kvalifikacijos palaikymo“.
