„Ką tik tribūnoje stovėjo draugas Žemaitaitis, kuris savo šlykščių antisemitinių pokalbių pateisinimams rado tokių argumentų kaip kitų metų didelis biudžeto deficitas. Noriu priminti, kad kitų metų biudžeto deficitas dabar planuojamas yra arti Mastrichto kriterijaus ribos, kurios peržengti Vyriausybė neplanuoja“, – ketvirtadienį, lapkričio 9 d., žurnalistams teigė I.Šimonytė.
„Visada Seimo nariams turiu tą patį pasiūlymą – labai svarbu keliai, sveikata, kai tik bus pateikti pasiūlymai, iš kur turėtų ateiti pajamos papildomiems dalykams finansuoti – Vyriausybė bus pasirengusi pasiūlymus svarstyti“, – pažymėjo ji.
I.Šimonytė tikino, kad apie papildomas pajamas keliams iš vinječių būtų galima svarstyti, tačiau jos yra simbolinės, o parlamentarai kalba apie šimtus milijonų eurų siekiančias sumas.
„Vinjetės, papildomos pajamos, kurios yra kitais metais suplanuotos yra gana simbolinės, t. y. maždaug 30 mln. eurų suma. Apie tokias korekcijas biudžete ko gero galima kalbėti, bet Seimo nariai kalba ne apie tokias sumas, o šimtus milijonų eurų, kurių kažkam kitam nesumažindama asignavimų suplanuotų kitų metų biudžete, tiesiog negaliu pasiūlyti“, – aiškino Vyriausybės vadovė.
Trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitetas svarstė pasiūlymus 2024 m. valstybės biudžeto projektui ir balsų dauguma nusprendė perduoti sprendimą tiek dėl institucijų, tiek dėl parlamentarų siūlymų Vyriausybei.
BFK posėdžio metu balsavo, ar pritarti asociacijos „Lietuvos keliai“ siūlymui kitų metų biudžete Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) skirti 217 mln. eurų didesnę sumą negu šiuo metu yra numatyta, tačiau balsų dauguma buvo nuspręsta šį klausimą, kaip ir Europos reikalų bei Švietimo ir mokslo komitetų siūlymus perduoti svarstyti Vyriausybei. Toks pats sprendimas bendru nutarimu buvo priimtas ir dėl kitų parlamentarų bei institucijų ir parlamento komitetų pasiūlymų.
Naujienų agentūra ELTA primena, kad Vyriausybės pateiktame 2024 m. biudžeto projekte numatyta, jog valstybės pajamos kitais metais sieks 17,01 mlrd. eurų, išlaidos – 20,5 mlrd. eurų. Lyginant su 2023 m., numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1,46 mlrd. eurų (9,4 proc.), išlaidos – beveik 1,5 mlrd. eurų (7,9 proc.).
Valdžios sektoriaus skola 2024 m. sudarys 39,8 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 38,9 proc.), deficitas – 2,9 proc. (be laikinųjų priemonių – 2,5 proc.). 2025 m. numatoma, kad skola sieks 43,1 proc., o deficitas 2,5 proc.
Kitąmet vėl galios Mastrichto kriterijai, tad ES šalys, taip pat ir Lietuva, turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. BVP biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.
Koalicijos partneriai „laisviečiai“ kelia klausimus dėl neformalaus ugdymo krepšeliui vaikų būreliams ir didesnio finansavimo švietimo sričiai. Tuo metu opozicijos atstovai yra nepatenkinti, jų teigimu, pernelyg menku numatytu finansavimu kelių infrastruktūrai.
Švietimo susitarimo įgyvendinimui kitais metais numatoma skirti 387 mln. eurų, tuo metu Lietuvos kelių priežiūrai ir tvarkymui kitų metų biudžete planuojami 715,3 mln. eurų.
