Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, naujas investicijas planuojama nukreipti į dvi sritis: 1 mlrd. eurų skiriama paskoloms bei kitoms finansinėms priemonėms ir daugiau kaip 550 mln. eurų – į elektros iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybą.
„Naujos kartos Lietuva“ plano papildymas svarbus dabartinės geopolitinės realybės kontekste, todėl ne tik beveik dvigubai didiname visą plano apimtį iki 3,85 mlrd. eurų, bet ir dvigubiname savo ambiciją iki 2030 m. visą valstybei reikalingą elektros energijos kiekį pasigaminti iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Numatome, kad pirmosios lėšos ekonomiką pasieks jau šių metų pabaigoje“, – pažymėjo finansų ministrė.
„Naujos kartos Lietuva“ planas, anot ministerijos, papildytas atsižvelgus į geopolitinę situaciją, naujas Lietuvos ambicijas atsinaujinančios energetikos srityje, intensyvias diskusijas su socialiniais ir ekonominiais partneriais bei naują Europos Komisijos (EK) „REPower EU“ Lietuvai skiriamą 198,4 mln. eurų vertės iniciatyvą.
Ekspertų vertinimu, numatoma, kad dėl naujų „Naujos kartos Lietuva“ plano investicijų 2023–2027 m. laikotarpiu bus užtikrintas spartesnis realaus bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas – vidutiniškai po 0,97 proc. arba po 492,5 mln. eurų per metus.
Investicijos į pramonės žalinimą
Kaip praneša Finansų ministerija, atnaujintame „Naujos kartos Lietuva“ plane kuriamas naujas iki 1 mlrd. eurų ilgalaikio finansavimo instrumentas, suteiksiantis daugiau galimybių verslui.
Priemonė bus leidžiama kaip paskolų forma. Galimybę gauti finansavimą turės visų dydžių. Pretenduoti galės verslas, kuris nori finansuoti plėtrą, kurti ir eksportuoti aukštos pridėtinės vertės produktus, diegti pažangias, skaitmenines ir aplinkai palankias technologija, pažymima pranešime žiniasklaidai.
Papildomai numatomos galimybės investicines paskolas gauti gynybos ir saugumo pramonės sektoriaus produktų tobulinimui, inovacijų kūrimui šiose srityse. Finansinis instrumentas konstruojamas taip, kad valstybė per Nacionalinę plėtros įstaigą INVEGA finansuotų projektus kartu su privačiu sektoriumi, tokiu būdu užtikrinant, kad finansuoti projektai yra atsiperkantys ir ekonomiškai pagrįsti.
Papildomos investicijos – prioritetinėms sritims
„Iki 2030 m. visą valstybei reikalingą elektros energijos kiekį siekiame pasigaminti iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Todėl pasinaudojus „Naujos kartos Lietuva“ plano papildymu bus sparčiau įgyvendintas 1 gigavato projektas“, – rašoma ministerijos pranešime.
Rusijos karas prieš Ukrainą iš esmės sutrikdė pasaulio energetikos sistemą. Kadangi šiuo metu vietinė elektros energijos generacija Lietuvoje užtikrina tik apie trečdalį šalies elektros energijos poreikio, Lietuva spartina investicijas į elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių. Todėl reikšminga „Naujos kartos Lietuva“ paskolų ir valstybės biudžeto dotacijų dalis nukreipiama į energetikos sektorių, užtikrinant Lietuvos energetinį savarankiškumą.
Planuojama, kad finansavimas atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai bus skirtas trims tikslinėms grupėms: juridiniams asmenims, atsinaujinančioms energetikos bendrijoms ir centrinei valdžiai. Apie 90 proc. šių lėšų bus skirta saulės elektrinėms, taip pat bus sudaryta galimybė investuoti į sausumos vėjo energijos gamybą, o esant poreikiui įsigyti ir energijos kaupimo įrenginį.
Papildytame „Naujos kartos Lietuva“ plane numatytos kitos papildomos investicijos pastatų renovacijai bei valstybės kibernetinio saugumo stiprinimui ir netaršiam transportui įsigyti.
Ministerija primena, kad šių metų birželio pabaigoje Vyriausybė pritarė „Naujos kartos Lietuva“ plano keitimo projektui, o spalio pabaigoje gautas teigiamas EK vertinimas dėl jo papildymo naujomis investicijomis.
