Ką patyrė skrydžio keleiviai ir kodėl situacija gali pasikartoti, rašė „sibreal.org“.
Spalio 14 d. Jakutijos oro linijų bendrovės lėktuvas pagal tvarkaraštį išskrido iš Vladivostoko į Čitą.
„Į šį skrydį patekau atsitiktinai, – pasakojo vienas keleivių Ruslanas. – Turėjau išskristi pirmadienį, bet užtrukau iki šeštadienio. Iš pradžių viskas vyko pagal planą. 9 val. 30 min. sėdome į lėktuvą, pakilome. Maždaug po 15 minučių išgirdau garsų trenksmą, bet nekreipiau dėmesio – toliau žiūrėjau filmą, o paskui užmigau“.
„Mano mama, kuriai beveik 80 metų, skrido tuo lėktuvu, – kalbėjo Olga iš Maskvos. – Tai buvo tik antrasis jos skrydis per visą gyvenimą. Kaip sakė mama, iš pradžių viskas buvo gerai. O paskui, vos išskridus, ji aiškiai pajuto smūgį. Tikriausiai nebūtų tam teikusi reikšmės, jei tą akimirką pilotas nebūtų pranešęs, kad „lėktuvas apsisuka ir skrenda atgal, nusileidimas bus priverstinis, bet prieš tai skrisime daugiau nei tris valandas. Nusiraminkite, būsite pamaitinti, ir mes vėl nusileisime Vladivostoke“.
„Mane pažadino stiuardesė, kai atnešė maistą, – prisimena Ruslanas. – Vyras man iš kairės paklausė, ar dažnai skraidau? Atsakiau, kad pastaruoju metu dažnai. Tada jis pasiteiravo: „Ar dažnai taip nutinka?“ Iš pradžių nesupratau, ką turi omenyje. O jis: „Nežinote? Sukame ratus virš Vladivostoko, deginame degalus, kad nusileistume oro uoste. Preliminari priežastis – bagažo skyriuje sumažėjo slėgis“.
Anna į situaciją reagavo kur kas audringiau. „Skridome į ilgai lauktas atostogas. Savo tėvų nebuvau mačiusi pusantrų metų, o sūnus nebuvo matęs senelių. Bilietus pirkome iš anksto, tiesioginiu reisu, kad galėtume greitai atvykti. Kai tris su puse valandos sukome virš Vladivostoko, buvo labai baisu. Iš karto išjungiau lėktuvo režimą ir pradėjau visiems rašyti žinutes „WhatsApp“ programėlėje – maniau, kada nors, kai atsiras ryšys, jos pasieks gavėjus. Buvau labai išsigandusi ne tik dėl savęs, bet pirmiausia dėl vaiko. Ačiū Dievui, jam tik 6-eri, ir nieko nesuprato, jam tai buvo tarsi nuotykis“.
Įtampa salone pamažu kilo.
„Viena moteris puolė į paniką ir šaukė, kad bijo, jog visi mirsime, o ji mirti nenori. Galiausiai nusileidome kaip įprasta, – pasakoja Ruslanas. – Mus iš karto pasitiko trys apsaugos automobiliai, pradėjo viską fotografuoti ir nuėjo prie kairiojo variklio. Paaiškėjo, problema buvo būtent kairiajame variklyje, o ne bagažo skyriuje“.
Vėliau Rusijos tyrimų komiteto Rytų tarpregioninės transporto tyrimų valdybos interneto svetainėje buvo patvirtinta, kad lėktuvas „Sukhoi Superjet 100“ iš tiesų buvo priverstas nutraukti skrydį dėl kairiojo variklio gedimo.
„Apstulbino toks grubumas“
Lėktuvas Vladivostoko oro uoste nusileido 12 val. 53 min. Keleiviams buvo pasakyta, kad į Čitą jie galės keliauti tik naktį, kai jų paimti atvyks kitas lėktuvas – vėl „Sukhoi Superjet 100“.
Maskvoje gyvenanti Olga dėstė savo mamos istoriją: iki viešbučių pervežimo neorganizavo – kiekvienas turėjo nusigauti pats kur ir kaip sugeba. Pašnekovės mama neturėjo interneto, todėl pati negalėjo susirasti viešbučio, o į klausimą, kur jai dėtis, jokio atsakymo nesulaukė. „Ji nežinojo, kaip išsikviesti taksi, nes Vladivostoke niekada to nedarė. Dėl laiko skirtumo mama manęs nežadino, todėl nieko nežinojau, kas vyksta. Ji paskambino Vladivostoke gyvenančiai dukterėčiai, ši pasisiūlė parsivežti ją namo. Mama atsisakė: „Dvi valandos pirmyn, dvi valandos atgal – nereikia. Pasėdėsiu čia „.
Taigi pensininkė sėdėjo oro uoste šešias valandas, kol jos dukra rytą sužinojo apie situaciją ir ėmė aiškintis, kas vyksta.
„Nė vienas iš oro linijų atstovų prie jos nė nepriėjo, nė vienas! Kai pabudau ir gavau SMS žinutę apie atidėtą skrydį, iškart supratau, kad kažkas atsitiko. Vargais negalais susisiekiau su oro linijų atstovu Vladivostoke ir paklausiau: „Kodėl pamiršote keleivę?“ O jis: „Visi keleiviai pagal sąrašą apgyvendinti“.
Pasiekiau, kad mamą per garsiakalbį surastų oro uoste, iškviečiau taksi ir užsakiau viešbutį Artiome, kad ji galėtų išsimiegoti. Kambaryje buvo beprotiškai šalta, mama siaubingai sušalo, bet nebuvo nė karštos arbatos. O mama buvo dar ir alkana – juos pamaitino lėktuve ir daugiau absoliučiai nieko nedavė – tik puslitrį vandens. Mama jį atidavė moteriai, kuri neturėjo pinigų: oro uoste, patys žinote, puodelis arbatos kainuoja 500 rublių (apie 5 eurus – „exchange.lt“ kursu), o kai kurie keleiviai neturėjo tiek pinigų, kad galėtų nupirkti vaikams atsigerti ir maisto“, – pasakojo Olga.
Skrydis buvo numatytas 3 val. 35 min. Tuo metu visi keleiviai jau buvo grįžę į oro uostą, kad pagaliau išskristų į Čitą. Tačiau teko išgirsti: pakaitinis lėktuvas atvyko, bet jis turi problemų dėl guolio. Kai šis skrydis kelis kartus buvo nukeltas, sužinoję apie dar vieną atidėjimą iki 11 val., kai kurie keleiviai ėmė pirkti bilietus į traukinį.
Tačiau Olga mamos įsodinti į traukinį negalėjo – buvo likę tik viršutiniai gultai, taigi, nusprendė, kad moteris toliau keliaus lėktuvu.
„Turbūt daugiausia nusiskundimų buvo susiję su tuo, kad oro linijų atstovas negalėjo tiksliai pasakyti, kuriuo laiku išskrisime. Neturėjome galimybės planuoti laiko, galbūt išvykti pralaukti, kur patogiau – visą laiką turėjome sėdėti oro uoste“, – pasakoja kita to skrydžio keleivė.
Ji teigia bandžiusi prisikviesti oro linijų atstovus, kad šie keleiviams atsakytų į klausimus. Tačiau išgirdo, kad to nebus, nes „negi ateisime tam, kad jūs mane aprėktumėte?“ Galiausiai pridėjo, kad turi svarbesnių reikalų, o paskui apskritai nebekėlė ragelio.
Olga pasakojo, kad nei jos mama, nei moterys su vaikais net nebuvo apgyvendintos poilsio kambariuose. Kai Olga kelis kartus bandė skambinti ir prašyti pasirūpinti tokiais keleiviais, sako, ragelyje girdėjusi atvirai juokiantis: „Tai vėl ji!“ Kai pasakiau, kad mano mamai 80 metų, ir paklausau, kaip jie reaguotų, jei tokioje situacijoje atsidurtų jų mamos, man buvo pasakyta: „Nelinkėkite mums to.
Apskritai nutilkite ir su mumis tokiu tonu nekalbėkite“. Apstulbino toks grubumas. Žinoma, suprantu, kad viskas genda, bet juk turi būti kažkoks supratimas, žmogiškumas! Reikia išeiti pas žmones, kalbėtis su jais, aiškintis“, – patirtimi dalijosi moteris.
Išvargę keleiviai pagaliau antrą kartą per dvi dienas buvo pamaitinti. „Mama sako, kad jiems davė šaltų sulipusių ryžių, dešros ir salotų. Tai nebuvo neskanu – to net nebuvo įmanoma valgyti. Toks įspūdis, kad tai buvo maistas, kurio žmonės nesuvalgė lėktuve – ten taip pat dalijo ryžius ir dešrą“, – dėstė Olga.
Tik spalio 15 d. vidudienį keleiviai buvo susodinti į atsarginį lėktuvą. Galiausiai jis sustojo nuvažiavęs 100 metrų pakilimo taku, šviesos užgeso, varikliai nustojo dirbti. Keleiviams buvo pasakyta, kad tereikia perkrauti sistemą, bet tie, kurie nenori skristi, gali išlipti ir atgauti pinigus už bilietus. Iš lėktuvo, keleivių pasakojimu, išlipo 15–20 žmonių.
Su sūnumi skridusi Anna buvo tarp jų. Jie Vladivostoke nusipirko traukinio bilietus ir spalio 17 d. atvyko į Čitą. „Visą kelią traukinyje verkiau prisimindama, ką išgyvenau. Atvirai pasakius, tai buvo taip baisu, pirmiausia – dėl vaiko, kad nežinau, kada tai pamiršiu ir ar apskritai pamiršiu“, – emocingai pasakojo Anna.
Ruslano kelionė buvo kitokia – vyras liko lėktuve. Pilotui pranešus, kad sistema atstatyta, lėktuvas pakilo. „Įgavome aukštį, o tada man pasirodė, kad varikliai tarsi prarado trauką, jie išsijungė. Bet paskui vėl viskas tapo normalu, išgirdau triukšmą ir mes skridome toliau. Tačiau tą akimirką buvo labai baisu. Štai ir viskas, pagalvojau, Čita – priešakyje, daugiau nieko negali atsitikti. Vėl užmigau ir pabudau nuo piloto pranešimo, kad aviakompanija reikalauja, jog nusileistume Chabarovske“, – kalbėjo keleivis.
Į oro uostą atvykęs transporto policijos mestelėjo: „Kasdien turiu tai vienokių, tai kitokių nemalonumų su ta „Jakutija“ (Jakutijos oro linijos – red. past.).
Keleiviams buvo pasakyta, kad jiems teks palaukti, kol į Chabarovską atskris „Sukhoi Superjet 100“ – tas pats lėktuvas, kuriuo jie pirmąjį kartą, spalio 14 d., skrido iš Vladivostoko.
Žmonėms žadėtas maitinimas – jo nebuvo, o pralaukus tris valandas buvo liepta iki viešbučio vykti taksi savo lėšomis – išsyk įspėta, kad šios išlaidos vargiai bus kompensuotos.
Pasiryžusių skristi tebuvo likę 39 žmonės. Kelionės planas vėl keitėsi – jiems pranešta, kad 5 val. ryto kils lėktuvas, bet ne „Sukhoi Superjet 100“, o „Boeing“, kuris atskris iš Maskvos. „Bus „Boeing-800“, o ne šitas vietinis šlamštas“, – keleiviai citavo vežėjo atstovo žodžius.
„Skrydis turėjo įvykti 5 val. ryto, bet galiausiai išskridome tik 6 val. ryto. Bet tai buvo „Boeing“. Kadangi mūsų buvo tik 39, kiekvienam teko po tris sėdimas vietas. Skridome patogiai, aš gulėjau. Štai tokia kelionė“, – pasakojo Ruslanas.
Keleiviai tik spalio 16 d. 7 val. 23 min. nusileido Čitoje – žmonės tikslą pasiekė dviem dienomis vėliau, nei turėjo.
„Superjet“ pirmauja pagal incidentų statistiką
„Sibir.Reality“ paprašė aviacijos eksperto, skrydžių saugos tarnybos „RunAvia“ įkūrėjo Andrejaus Patrakovo išanalizuoti skrydyje Vladivostokas-Čita nutikusią situaciją.
„Deja, deja, tai jau normalu. Incidentų skaičius auga visoje Rusijos oro transporto pramonėje, o „Suchoj Superjet“, deja, čia pirmauja. Taip yra dėl to, kad nors tai yra vietinis orlaivis, 95 proc. jo sudaro užsienietiški komponentai. Kad ir variklis – jis yra bendra Rusijos ir Prancūzijos produkcija. Sunkiausiai prižiūrima vadinamoji „karštoji“ dalis – turbina, degimo kamera ir t. t. – pagaminta Prancūzijoje.
Po pernai įvestų sankcijų nei variklio, nei „karštosios dalies“ Rusijoje faktiškai negalima remontuoti. Gauti atsarginių dalių šiam vietiniam lėktuvui daug sunkiau nei užsienio „Airbus“ ir „Boeing“. Šių pasaulyje skraido beveik 30 tūkst., o „Superjet“ pagaminta tik šiek tiek daugiau nei 230, todėl atsarginių dalių jiems yra mažiau. Tad įvykus tokiems gedimams kaip Vladivostoke, greitai suremontuoti „Superjet“ beveik nerealu“, – komentavo specialistas.
„Superjet“ trumpai buvo eksploatuojami Meksikoje ir Europoje. Tačiau Europoje jų buvo atsisakyta po kelių incidentų. Vienas iš jų įvyko ES teritorijoje – užsidegė uodegos dalyje esanti elektros paskirstymo dėžė. Po jo Europos aviacijos institucijos paskelbė nurodymą stabdyti visų šio tipo orlaivių skrydžius ES, jei toks incidentas pasikartos. Jos pareikalavo atlikti tyrimą, kurio rezultatai būtų lėmę tolesnį „Superjet“ likimą Europoje. Tačiau dar tyrimui vykstant „Superjet“ Europoje eksploatavusi bendrovė faktiškai nutraukė skrydžius jais.
Paklaustas, ar keleiviams verčiau neskraidyti „Superjet“ lėktuvais, A.Patrakovas atsakė: „Sakyčiau taip: patartina rinktis oro linijų bendroves, kurios neskraido „Superjet“ lėktuvais, nes tikimybė, kad skrydis bus atidėtas dėl šių lėktuvų techninio gedimo, deja, yra didesnė. Tai, kad lėktuvai „Superjet“ pirmauja incidentų statistikoje, pastebima plika akimi. Nereikia būti ekspertu, kad tai suprastum, net ir vien iš to, kiek daug apie tai užsimenama žiniasklaidoje“.
Pašnekovas nurodė, kad Rusijoje šiuo metu nėra pakankamai lėktuvų. Įvedus sankcijas, lėktuvų parkas, kuriame pernai buvo apie 1,2 tūkst. orlaivių, labai sumažėjo. Daugiau kaip 50 lėktuvų buvo areštuota, kai kuriuos grąžino pačios oro linijos, kai kurie buvo išmontuoti dėl vadinamojo lėktuvų kanibalizmo, kai vieno dalys panaudojamos kitam remontuoti. „Orlaivių parkas sumažėjo tiek, kad gali nebeužtekti orlaivių regioniniams skrydžiams, o padėtis, deja, greičiausiai dar labiau pablogės“, – prognozavo A.Patrakovas.
Iki 2023 m. rugsėjo Rusijos oro linijų bendrovių lėktuvai skrydžio metu gedo dvigubai dažniau nei vidutiniškai per pastaruosius penkerius metus. Nuo 2023 m. pradžios Rusijoje užregistruota daugiau kaip 120 avarijų, į kurias pateko civiliniai orlaiviai. Tai daugiau nei dvigubai daugiau nei 2018–2022 m. vidurkis: tuomet buvo užfiksuoti 55 incidentai per metus.
