Per dešimtmetį padėtis taip pasikeitė, kad į naujas gamyklas dirbti kasdien važinėja šimtai aplinkinių rajonų gyventojų, o vidutiniu atlyginimu regione nežymiai nusileidžiama tik Šiauliams.
„Akmenės cemento“ gamykla ir su ja susijusiomis įmonėmis anksčiau garsėjusio Akmenės rajono vardas skamba vis plačiau. Ypač jį išgarsino dar neregėto masto Vakarų medienos grupės (VMG) investicijos į per kelerius metus tris plyname lauke iškilusias gamyklas.
Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) įsikūręs verslo milžinas vykdo dar kelis investicinius projektus.
Suplanuota, kad iki 2025 metų VMG investicijos čia viršys pusę milijardo eurų, o naujų darbo vietų skaičius – tūkstantį.
„Turėjome nemažai investuotojų, kurie dabar sėkmingai dirba. Bet būtent VMG atėjimas turėjo lemiamos įtakos visokeriopam rajono augimui“, – džiaugėsi Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas.
Jau surado pabėgėliai
Verslas ir anksčiau dairėsi į Akmenės rajoną, juolab kad čia, pasienio zonoje, pigesnė darbo jėga. Teisingiau, buvo.
Pirmas stambesnis investuotojas – prieš dešimtmetį Ventos miestelyje įsikūręs švedų kapitalo įmonės „Bigso“ padalinys. Šiauliuose veikiančios gamyklos padalinio įkurtuvės buvo tarsi vilties spindulys, kad sėkmės istorija padrąsins ir kitus verslininkus.
Dar vienas postūmis įvyko 2014 metais, kai Rusija okupavo Krymo pusiasalį ir Donbaso dalį. Tada Akmenės rajoną atrado nuo karo bėgantys ukrainiečiai.
Viena pirmųjų čia atsikraustė Ukrainoje kovoti likusio karininko žmona Inga Švendich su mažamete dukterimi.
Žinia, kad už 3–5 tūkstančius eurų galima įsigyti tvarkingą dviejų kambarių butą, priviliojo dar keliolika šeimų.
Dabar rajone oficialiai gyvena jau 500 ukrainiečių, kurie ieško darbo ir palyginti nesunkiai įsilieja į bendruomenę.
„Per šį karą atvyko dar apie 200 Ukrainos piliečių, o apie 70 proc. jau dirba. Ir kyla klausimas, kodėl tų darbo vietų neužėmė iš bedarbio pašalpų gyvenantys lietuviai?“ – kalbėjo V.Mitrofanovas.
Vilioja ir medikus
Mažėjantis nedarbas, naujos įmonės pamažu keitė Akmenės rajono veidą, bet tai nebuvo ta vieta, į kurią veržtųsi jauni žmonės. Akmeniškiams sunkiai sekėsi privilioti net gydytojus, todėl politikams teko sukurti medikų skatinimo dirbti čia programą.
Reikalingos specialybės gydytojui vien įsikurti siūloma 60 tūkstančių eurų išmoka, bet ją gavęs medikas įsipareigoja rajone įsigyti nekilnojamojo turto ir 5 metus visu etatu dirbti ligoninėje ar poliklinikoje.
Akmeniškių dosnumas įsiutino dalį medikų nuviliojusias privačias klinikas, kurios netgi kreipėsi į Konkurencijos tarnybą dėl galimo dempingo.
„Jokio dempingo mes neįžvelgiame, nes tik padedame gydytojams įsikurti. Mūsų tikslas – kad rajono gyventojai gautų kokybiškas medicinos paslaugas.
Jau galime didžiuotis, kad konsultuoti porą kartų per mėnesį atvažiuoja vaikų ligų gydytojas profesorius Rimantas Kėvalas, urologas profesorius Daimantas Milonas“, – sakė meras.
Tarp į Akmenę prisiviliotų medikų – 6 gydytojai iš Ukrainos.
Įveikė visus konkurentus
Vis dėlto kitomis spalvomis viskas nušvito, kai buvo sukirsta rankomis dėl VMG investicijų į Akmenės LEZ.
Prieš penketą metų tai buvo tik tuščia beveik 100 hektarų plynė, o dabar čia iškilusios jau trys milžiniškos gamyklos.
Pritraukti VMG investicijas nebuvo lengva, nes ši įmonių grupė buvo viliojama į Alytų, Panevėžį, Visaginą, Šiaulius, o Mažeikiai jau turėjo ir pasirašytą ketinimų protokolą dėl medienos klasterio steigimo.
Nepaisant to, laimėjo tik LEZ be jokios infrastruktūros ir valdytojo turėję akmeniškiai.
„Per pirmąjį pokalbį paprašėme būti sąžiningus ir nerengti tarp savivaldybių aukciono.
Per porą savaičių atlikome skaičiavimus, nuvažiavome į Klaipėdą ir pristatėme, ką galime pasiūlyti“, – derybas su investuotoju prisiminė meras.
Akmenei teko nuveikti labai daug – įtikinti Vyriausybę, kad į net operatoriaus neturinčią plynę verta tiesti geležinkelį, elektros liniją, dujotiekį, vandentiekį, privažiavimo kelius.
„Sostinėje sulaukėme daug pagalbos – Vyriausybė buvo net paskyrusi šį projektą koordinuojantį žmogų“, – pasakojo V.Mitrofanovas.
Žinia supurtė rajoną
Žinia apie rekordinio dydžio investicijas ir jų pradžia pakeitė viso Akmenės rajono gyvenimą. Ėmė brangti nekilnojamasis turtas, o vietos verslininkai pradėjo drąsiau investuoti į plėtrą.
„Jau pati pradžia buvo sėkminga, nes į LEZ reikėjo tiesti vamzdynus, aukštosios įtampos linijas, kloti melioracijos, vandentiekio, dujotiekio vamzdynus.
Mieste veikiantis betono mazgas net neturėjo tiek pajėgumų, nes išbetonuoti reikėjo net 40 hektarų“, – sakė nuo 2008 metų Akmenės rajonui vadovaujantis politikas.
Milžiniškas postūmis buvo ne tik VMG gamyklų statybos ar jų paleidimas, bet ir naujos galimybės kitiems verslams.
Šie investuotojai perka maitinimo, darbuotojų vežimo paslaugas, atsirado naujų kavinių, jau dirba du viešbučiai.
Dabar nedarbo lygis rajone yra sumenkęs iki 8,7 proc. Regis, rezervų gerinti užimtumo rodiklius dar yra, bet verslininkams tenka sukti galvą, iš kur atsivežti darbuotojų – vietinių seniai nepakanka.
Trys naujos VMG gamyklos gerokai išaugino darbo jėgos kainą, todėl daugiau priversti mokėti ir rajone dirbantys senbuviai. Nepaisant to, šimtai specialistų iš viso regiono kasdien važinėja dirbti į Akmenę.
Būstas atgavo vertę
Rajone ne tiktai trūksta darbo jėgos – iš rekordinių žemumų pakilo taip pat ir nekilnojamojo turto kaina.
Dabar buto nuomos kaina prasideda nuo 150 eurų per mėnesį, o už itin šiuolaikiškai sutvarkyto būsto nuomą prašoma ir 600 eurų.
Anksčiau už dyką dalyti būstai atgavo vertę: už dviejų kambarių butą renovuotame daugiabutyje tenka mokėti 20–25 tūkstančius, o senamiesčio zonoje prašoma per 50 tūkstančių eurų.
Būsto vertę pakėlė ir naujakuriai iš Ukrainos, ir į gimtinę grįžtantis jaunimas.
Šie metai Akmenės rajonui bus istoriniai, nes pirmą kartą nuo nepriklausomybės atkūrimo paaugo gyventojų skaičius.
V.Mitrofanovas pripažino, jog augimas tėra simbolinis – 50 gyventojų, bet jis įsitikinęs, kad statistika nerodo tikrosios padėties.
„Turime net 380 daugiabučių, o būsto paklausa ir kainos auga. Taip pat turime informacijos apie šimtus neva tuščių butų – taip teisinasi ir už šiukšles nemoka būstų šeimininkai.
Vadinamųjų tuščių butų problemą spręsime, bet ši situacija rodo, kad padėtis yra kur kas geresnė – realių gyventojų yra daugiau“, – kalbėjo meras.
Pastatė tris gamyklas
Rajono ekonomiką išjudinusi VMG investuoti į Akmenės LEZ pradėjo 2018 metais, o po poros metų jau atidarė pirmąją gamyklą. 2020-aisiais čia iškilo vienas didžiausių visoje Europoje medienos plokščių fabrikų, į kurį investuota 150 milijonų eurų.
Šių metų rugpjūtį atidaryta korpusinių baldų gamykla. Į fabriką, kuris vadinasi „VMG Akmenės baldai“, buvo investuoti 82 milijonai eurų. Kai gamyba pasieks didžiausią pajėgumą, čia dirbs 600 žmonių.
Trečiąją – tvarios statybos ir renovacijos konstrukcijų gamyklą, į kurią investuota 100 milijonų eurų, VMG pastatė kartu su partneriais.
Jais tapo nekilnojamojo turto plėtros kompanija „Hanner“ ir investicinis fondas „Baltic Industrial Fund II“.
Šiame fabrike sumontuotos Suomijos, Vokietijos, JAV kompanijų pagamintos technologinės linijos, gaminančios sluoksninę lukštų medieną, dvitėjines sijas, statybines medžio drožlių plokštes.
Iš čia gaminiai iškeliaus į Šiaurės Amerikos, Skandinavijos, Australijos, Vakarų Europos rinkas.
Naudos žaliąją energiją
VMG akcininkas ir investuotojas Sigitas Paulauskas sakė, kad investicijos Akmenės rajone nebuvo atsitiktinės.
Visų gamyklų kompleksas buvo suplanuotas iškart, tad jam reikėjo didelio vientiso ploto.
Dar viena būtina sąlyga – teritorija dėl šiai pramonei būdingo nemenko dulkių kiekio turėjo būti užmiestyje.
„Dairėmės daug kur, bet mums reikėjo geležinkelio atšakos, o jos niekas neturėjo.
Akmenės valdžia įsipareigojo padaryti viską, ko mums trūksta.
Aišku, daug prisidėjo ir Vyriausybė“, – apie sprendimą investuoti šiame LEZ pasakojo verslininkas.
Pasak S.Paulausko, buvo svarbu visą gamybą sutelkti vienoje vietoje, kad iš perdirbtos žaliavos būtų pagamintas galutinis produktas.
Taip sukuriama kur kas didesnė pridėtinė vertė.
VMG investicijos nesibaigia – numatyta ir plėtra, ir naujos gamyklos, ir savas žaliosios energijos parkas.
Į saulės ir vėjo jėgaines numatyta investuoti 53 milijonus eurų, o bendra galia sieks 46 megavatus.
Statys ir savo kvartalą
Investicinį projektą planuota užbaigti anksčiau, bet planus sujaukė agresorės Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą.
Akmenės rajone gyventojų nėra daug, todėl nemenkas iššūkis buvo susirasti darbuotojų.
Dabar nemaža dalis specialistų kasdien atvažiuoja ar atvežami įmonės samdytu transportu iš viso regiono.
Jau nuspręsta investuoti ir į savą kvartalą, kuris bus statomas iš VMG gamykloje gaminamų tvarių konstrukcijų.
Šis 700 būstų kvartalas jau suprojektuotas, parengtos vizualizacijos, dėl šio projekto dirbama kartu su Akmenės rajono savivaldybe.
„Skandinaviško tipo būstus statysime iš mūsų pagamintų medžiagų ir čia apgyvendinsime darbuotojus.
Investuoti į kvartalą kviesime nekilnojamojo turto plėtotojus, o mes būstą nuomosimės. Numatyta, kad darbuotojai vėliau galės nusipirkti ir tapti savininkais“, – sakė S.Paulauskas.
Mato šviesią ateitį
Pastaruosius du dešimtmečius VMG investicijas nukreipė ir į plėtrą, ir į vertės auginimą, į išmaniąsias technologijas.
Pasak grupės vadovo, pagrindinė koncepcija – žaliavą paversti gatavu aukštos pridėtinės vertės produktu.
„Anksčiau plėtėmės į baldų pramonę, o dabar atsirado ir tvariosios statybos, atsinaujinančiosios energetikos sektoriai.
Tai joks atsitiktinumas – nuo 2025 metų visuose iš ES struktūrinių fondų finansuojamuose visuomeninės paskirties pastatuose privalės būti panaudojama ne mažiau nei 50 proc. žaliųjų medžiagų“, – sakė verslininkas.
Anot S.Paulausko, į Akmenės rajoną atėjusi VMG dar tiktai įsibėgėja – kai gamyklos ims dirbti visu pajėgumu, darbuotojų skaičius nuo 600 augs ir viršys tūkstantį.
Šios grupės investicijos gerokai paaugino rajone ir darbo užmokestį, nes laikomasi nuostatos, kad Akmenėje esančiose gamyklose reikia mokėti tokį pat atlygį kaip ir didmiesčiuose.
Algas ėmė kelti ir konkurenciją pajutę kiti darbdaviai.
Laukia ne vienas iššūkis
Geriausiais laikais 30 tūkstančių, o 2021 metais – mažiau nei 20 tūkst. gyventojų turėjęs rajonas turi ambiciją pamažu vėl tiek užaugti.
Juolab kad visa infrastruktūra yra išlaikyta – neuždarytas nė vienas vaikų darželis.
„Mes tikėjome, kad pasieksime dugną ir galėsime atsispirti, – sakė Akmenės rajono meras. – Dabar užsibrėžėme ambiciją iki 2030 metų vėl augti iki 30 tūkstančių gyventojų.“
Tiesa, kaip ir visoje šalyje, labai stinga švietimo specialistų. Jau dabar rajono mokyklose dirba 30 pensinio amžiaus pedagogų, o pamainą rasti sunku.
Todėl per artimiausią penkmetį teks rasti išeitį, kaip užlopyti šią skylę.
„Pas mus dirbti jau važinėja pedagogai iš gretimų rajonų, įdarbinome penkis ukrainiečius mokytojus“, – sakė V.Mitrofanovas.
Sieks naudos rajonui
Kad akmeniškiai liktų gimtinėje, investuojama ir į pramogas. Naujojoje Akmenėje neseniai atvertas naujas daugiafunkcis sporto centras, kuris kainavo 13 milijonų eurų.
Šį sportui ir aktyviam laisvalaikiui skirtą centrą tikimasi pasitelkti ir skatinant įteisinti būsto nuomą.
Tam bus naudojama akmeniečio kortelė, su kuria nuolatinis rajono gyventojas į baseiną pramogauti galės patekti trečdaliu pigiau.
V.Mitrofanovas mato ir daugiau biurokratinių problemų, kurias reikėtų spręsti visoje Lietuvoje.
Pavyzdžiui, dėl sraigės greičiu vykstančių teritorijų planavimo procedūrų investuotojui sklypą aukcione galima pasiūlyti tik po dvejų metų: „Pas mus nori statyti prekybos centrus „Lidl“, „Maxima“, „Norfa“, bet ar jie bus nusiteikę tiek laukti?“
Meras baksnojo ir į kitą problemą – rajone besikuriančius vėjo jėgainių parkus, kurių bendroji galia sieks maždaug 300 megavatų, o investicijos – apie 420 milijonų eurų.
„Tik kokia nauda Akmenės rajono žmonėms? Taip, yra įkurta agentūra, bet ji sostinėje, kur ir plauks mokestis nuo kiekvienos pagamintos kilovatvalandės.
O ką iš žaliosios energijos laimės savivaldybė? Pilkesnį kraštovaizdį, didesnį triukšmą ir gyventojų skundus“, – teigė rajono vadovas.
