Investicijų ir Pelno mokesčio įstatymų pataisomis norima papildyti stambaus projekto kriterijus, kad mažai darbuotojų įdarbinančios aukštos pridėtinės vertės įmonės galėtų nemokėti pelno mokesčio nuo pajamų.
Parlamentas priėmė jas svarstyti 77 jo nariams balsavus už ir 4 susilaikius. Prieštaravusiųjų nebuvo.
EIM siūlymu, stambių projektu būtų galima laikyti įmones, kurios investuodamos Lietuvoje per 5 metus sukurtų 20–149 darbo vietas (Vilniuje – nuo 20 iki 199) ir bent 20-iai darbuotojų mokėtų ketvirtadaliu didesnį atlyginimą nei savivaldybės vidurkis. Likusios darbo vietos turi būti apmokamos vidutine alga.
„Jei kalbame apie robotizaciją, aukštą pridėtinė vertę, daugeliu atvejų esant aukštoms kapitalo investicijoms galbūt nereikia 200 žmonių, užtenka 20 labai aukštos kvalifikacijos darbuotojų, kurie gali atlikti iš esmės tą patį darbą. Tai yra pakankamai aiški tendencija, kuri yra visame pasaulyje“, – antradienį Seime pataisas pristatė ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis.
Pataisų rengėjai tikisi, jog lankstesnės taisyklės į Lietuvą pritrauktų daugiau naujų aukštos pridėtinės vertės Lietuvos ar užsienio kapitalo įmonių – po 2–3 projektus kasmet. Bendrovės, ministerijos skaičiavimais, vidutiniškai sukurtų po 85 darbo vietas, mokėtų bent 1860 eurų mėnesinį atlygį.
Šiuo metu stambiais projektais pripažįstamos ne mažiau nei 20 mln. eurų siekiančios investicijos, kurios sukuria bent 150 darbo vietų ir jos išlaikomos bent penkerius metus. Vilniuje šie kriterijai siekia 30 mln. eurų ir 200 darbo vietų.
„Siūlome tikslinti galiojantį mechanizmą, kadangi realybėje matome, jog daugeliu atvejų aukštos kvalifikacijos stambios investicijoms tiek darbo vietų nereikia“, – sakė viceministras.
Tuo metu Žemės ir dar 3 įstatymų paketu EIM teikia naują centralizuotą valstybinės žemės rezervavimo modelį, kuris turėtų padėti į Lietuvą pritraukti daugiau stambių gamybos investicijų. Siūloma sukurti specialų sąrašą, iš kurio investuotojai galėtų rinktis laisvus valstybinės žemės sklypus.
Projektu siekiama didinti Lietuvos konkurencingumą, į šalį, EIM teigimu, pritraukiant per mažai investicijų dėl laisvų ir paruoštų žemės sklypų trūkumo. Jį po pateikimo palaikė 70 Seimo narių, niekas nebalsavo prieš, susilaikė 12 parlamentarų.
„Dažnai girdime „vištos ir kiaušinio“ principą – ar pirma ateis investuotojas, ar sklypas. Dabar matome, kad dažnai, ypač regionuose, turime pasiūlyti sklypą, kuris būtų patrauklus investuotojams. Bet dabartinis teisinis reguliavimas neleidžia rezervuoti ir vystyti valstybinės žemės sklypų tokiam poreikiui“, – kalbėjo K. Žemaitis.
EIM siūlo sudaryti galimybę rezervuoti laisvus valstybinės žemės sklypus ne miestų ir miestelių teritorijose, jei jų nuomos ar panaudos sutartys baigia galioti. Tuo tarpu savivaldai būtų suteikiama teisė neatlygintinai naudotis rezervuotu sklypu, paruošti jį investicijos įgyvendinimui.
Pasak viceministro, Lietuvoje iki 2030 m. reiktų sukurti apie 1,3 tūkst. hektarų investicinių sklypų pasiūlą.
„Matome, kad iki 2030 m. tikėtinas poreikis yra apie 1,3 tūkst. hektarų. Šiuo metu nei dabartinės pramoninės teritorijos, nei laisvosios ekonominės zonos tokio poreikio negali pasiūlyti“, – pabrėžė K. Žemaitis.
Jo teigimu, įvedus modelį, per 2 metus planuojama investuotojams pasiūlyti 3–4 sklypus.
„Kalbame apie didesnius nei 20 hektarų sklypus“, – sakė viceministras.
Numatoma, kad sklypą rezervavus jis ir toliau laikinai galės būti naudojamas pagal paskirtį (pavyzdžiui, žemės ūkiui), kol neprasidėjo sklypo vystymo darbai arba kol neišduotas statybos leidimas investicijų projektui.
Rezervuoti sklypus galės tik su Vyriausybe ar jos įgaliota institucija, taip pat savivaldybe, investicijų sutartį sudariusios užsienio bendrovės.
Jei siūloma tvarka būtų priimta, anot ministerijos, bus vertinama, kiek investiciniams projektams tinkamų valstybinių žemės sklypų investuotojai rezervuos, per kiek laiko užsienio įmonės juose pradės veiklą, ar sklypams paruošti pakaks finansų ir kt.
