Guodžia, kad situacija pamažu taisosi
Vadinamosios būdelės vis dar stūkso prie daugelio rajono kapinių, tačiau guodžia bent tai, kad situacija pamažu taisosi – prie pačių lankomiausių amžinojo poilsio vietų kaimiškosiose seniūnijose vienas po kito įkurdinami biotualetai.
Seniūnai sako suprantantys, jog Europos Sąjungos direktyvos anksčiau ar vėliau vis tiek turės būti įgyvendintos ir būdelių, iš kurių sklindantys kvapai iš tolo riečia nosį, likimas vienas – jos turės išnykti.
Vis tik prie kiekvienų veikiančių kapinių pastatyti po biotualetą ir jį išlaikyti seniūnijoms kol kas per brangu, tad atsisakyti vadinamųjų lauko būdelių neskubama. Seniūnai tikina, jog šios nepaliktos be priežiūros – tualetai reguliariai valomi, juose susikaupęs turinys pagal poreikį ištraukiamas ir išvežamas, su nemaloniais kvapais dorojamasi specialiomis organines atliekas naikinančiomis priemonėmis, taip pat prižiūrima ir šių statinių išorė.
Miestas rodo pavyzdį Kėdainių miesto seniūnijai priklauso šešios veikiančios kapinės. Pasak seniūno Algirdo Krivičiaus, prie visų amžinojo poilsio vietų lankytojai randa biotualetus. Prie didžiausių kapinių – Kauno gatvėje, stovi ne tik biotualetai, bet kol kas vis dar likę ir senieji lauko.
Vieno biotualeto mėnesio nuoma bei priežiūra seniūnijai atsieina 55 eurus + PVM.
Stabdo didelės išlaidos
Gudžiūnų seniūnijoje yra penkerios veikiančios kapinės ir dvejos neveikiančios. Seniūnas Vidmantas Cechanavičius sako, jog kol kas prie visų kapinių stovi būdelės – biotualetų nėra, tačiau svarstoma prie trejų didžiausių kapinių juos pastatyti.
„Trijų biotualetų būtinai reikėtų. Prie pagrindinių kapinių – Gudžiūnų, Devynduonių ir Paberžės – po vieną, – skaičiuoja seniūnas. – Žinoma, kitaip nebus ir ateity vis tiek turėsime įrengti biotualetus, tačiau kol kas stabdo jų kaina.
Brangus dalykas biotualetą pastatyti – vieno tokio tualeto nuoma bei aptarnavimas atsieitų apie 1 000 eurų, o mūsų seniūnijos kapinės nedidelės, tad ir naudojami tie tualetai būtų mažai. Tai matome reguliariai prižiūrėdami prie kapinių stovinčias lauko būdeles.“
Lauks, kol lieps nugriauti
Vilainių seniūnijoje kapinių daug: vienos veikia, kitos tik iš dalies, o daug ir tokių, kuriose jau seniai nebelaidojama. Biotualeto nerasite niekur, kai kur tualetų visai nėra, o ten, kur yra – būdelės.
„Lauko būdelės stovi prie didžiausių kapinių – Apytalaukyje ir Aristavoje, o prie kitų veikiančių kapinių nėra tualetų, nes kapinės labai mažos ir lankytojų taip pat būna itin nedaug, – sako Vilainių seniūnas Antanas Bružas. – Biotualetus statysime tik tada, kai galutinai lieps atsisakyti būdelių.“
Abu tualetai – tiek prie kapinių Apytalaukyje, tiek Aristavoje, pasak seniūno, yra neseniai pastatyti. Šiuos tualetus prižiūri bei tvarką juose palaiko kapinių sargai: ir iššluoja, ir išvalo. „Mūsų būdelės atrodo švariau net už kai kuriuos biotualetus“, – patikina A. Bružas.
Išeitis – nuomoti centralizuotai?
Pelėdnagių seniūnija taip pat kol kas delsia ir biotualetų prie šešerių veikiančių kapinių nestato, tačiau žmonės nepalikti likimo valiai – reikalui esant, jie gali pasinaudoti lauko tualetu.
„Biotualetų prie kapinių mūsų seniūnijoje nėra. Išlaikyti tiek tualetų seniūnijai būtų labai brangu. Galėtų biotualetų nuoma vykti centralizuotai, tada gal būtų pigiau, – apie galimą išeitį svarsto Pelėdnagių seniūnas Edvinas Pagirskas. – Prie visų kapinių, išskyrus Pėdžių, yra naujai sumūrytos, tvarkingos, reguliariai valomos būdelės. Kaip tik ką tik prieš Lapkričio 1-ąją apvažiavome seniūnijos kapines.“
Didžiausios veikiančios kapinės Pelėdnagių seniūnijoje yra Labūnavos ir Nociūnų. Neveikiančių kapinių šioje seniūnijoje – devynerios.
Tualetas – ne šiukšlių konteineris
Pernaravos seniūnijoje tėra vienos veikiančios kapinės, šešerios neveikiančios ir vienos riboto naudojimo. Kol kas prie vienintelių veikiančių seniūnijos kapinių stovi lauko būdelė.
„Biotualetus parai ar dviem nuomojame lauke vykstančioms šventėms. Domimės kainomis ir, kai reikės būdelę prie kapinių pakeisti biotualetu – pakeisime, – sakė Pernaravos seniūnė Viktorija Švedienė. – Kol kas kapinių lankytojai naudojasi būdele. Ji sukalta ne šiemet, tačiau yra tvarkinga. Kad nebūtų nemalonaus kvapo ir kirmėlyčių – naudojame lauko tualetams skirtas organinę medžiagą skaidančias tabletes. Vis tik tualetas prie kapinių naudojamas mažai, tad jame susikaupęs turinys išvežamas pagal poreikį.
Bet seniūnijos, prižiūrėdamos prie kapinių esančius lauko tualetus, susiduria su kita problema: jei tualetas stovi arčiau automobilių aikštelės nei atliekų konteineriai, tada lankytojai dažnai šiukšles (gėlių vazonus, žvakes ir netgi vienkartinius pietų indus) išmeta būtent tualete. Toks žmonių trumparegiškumas ir sąmoningumo trūkumas sukelia didelių bėdų, kai reikia išsiurbti fekalijas – atvažiuoja, pamato situaciją ir atsisako suteikti paslaugą, nes tiesiog negali išsiurbti. Labai norėtųsi žmonių sąmoningumo.“
Biotualetų prie kapinių kol kas nerasite ir Josvainių seniūnijoje. Prie didžiausių seniūnijos kapinių – Josvainių miestelyje, stovi senoka būdelė.
Vienu šūviu – du zuikiai
Truskavos seniūnijoje yra trejos veikiančios ir tiek pat neveikiančių kapinių. Truskavos miestelio kapinių lankytojai gali naudotis dviem biotualetais, kurie pastatyti netoli esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, vos pasukus į Truskavą iš itin judraus kelio „Via Baltica“. Prie Anciškio kapinių stovi lauko būdelė, o prie Taujėnų kapinių tualeto nėra.
„Mūsų seniūnija nuomoja tris biotualetus: du ištisus metus, o vieną – tik maudymosi sezono metu poilsiautojų patogumui prie maudymvietės, – sako Truskavos seniūnas Vytautas Zakaryza. – Tualetai išvalomi kas dvi savaites. Vieno biotualeto nuomos bei priežiūros kaina mėnesiui – 81 euras.“
Vietoj senos būdelės – biotualetas
Europos Sąjungos direktyvas po truputį jaukinasi ir Dotnuvos seniūnija. Prie Dotnuvos miestelio kapinių vietoje prastos būklės būdelės pernai nuspręsta iškart pastatyti biotualetus. Antras biotualetas netrukus atsiras ir prie Dotnuvos bažnyčios.
Šioje seniūnijoje yra šešerios veikiančios kapinės. Mažesniuose kaimuose prie kapinių kol kas stovi būdelės.
„Dar planuojame biotualetą pastatyti prie Gėlainių kapinių, nors ten esanti būdelė pakankamai tvarkinga, tačiau biotualetai – kur kas patogiau. Jie dusyk per mėnesį prižiūrimi, išvalomi, – pastebi Dotnuvos seniūnas Modestas Tvaravičius. – Anksčiau ar vėliau vis tiek turėsime naikinti būdeles ir visur pastatyti biotualetus. Dabar per metus vieno biotualeto nuoma ir priežiūra atsieina beveik 900 eurų arba 75 eurus per mėnesį.“
Pastatytų visur, bet kainos kandžiojasi
Šėtos seniūnijoje biotualetais gali naudotis Šėtos ir Pagirių miestelių kapinių lankytojai. Tiesa, Šėtoje biotualetai stovi ne prie pačių kapinių, o kiek tolėliau – aikštėje, kurioje vyksta prekyba dėvėtais drabužiais.
„Biotualetus planuojame pastatyti ir mažesnių kapinių lankytojams, bet šiais metais tam lėšų nebeturime, – sako Šėtos seniūnas Ričardas Boreiša. – Jei savivaldybė seniūnijoms biotualetų nuomai biudžete numatytų daugiau lėšų, iš karto pastatytume biotualetus ir prie mažesnių kapinių. Mes tik už.“
Vieno biotualeto nuoma bei priežiūra dusyk per mėnesį metams Šėtos seniūnijai atsieina apie 800 eurų.
Dvejos Šėtos seniūnijos kapinaitės – Kuronių ir Liliūnų kaimuose, tualetų neturi, nes jos labai mažos. Prie kituose kaimuose esančių kapinių stovi lauko būdelės. Jose tvarką bei švarą palaiko kapinių prižiūrėtojos.
Daugiausia kapinių turinti seniūnija
Krakių seniūnijoje kapinių yra daugiausia: veikiančių – 10, o su senkapiais iš viso seniūnija prižiūri 26 kapines.
„Kol kas biotualetų prie kapinių nesame pastatę, yra vadinamosios būdelės, tačiau kitais metais planuojame bent prie dalies didžiųjų kapinių – Krakių bei Pajieslio, kur gausiausi žmonių srautai – tikrai pastatyti, – sako Krakių seniūnas Ernestas Barčas. – Krakėse tualetu pasinaudoti norintys žmonės tikrai nėra palikti likimo valiai – miestelyje stovi du biotualetai, taip pat vieną biotualetą esame pastatę prie Mikalojaus Katkaus memorialinio muziejaus – lankytojams. Vieno biotualeto nuoma su priežiūra atsieina 93,78 euro mėnesiui.“
Būdeles prie kapinių Krakių seniūnijoje prižiūri seniūnijos darbininkai. Seniūnas pastebi, jog vis tik tualetai prie kapinių naudojami itin mažai, tad paskutinį kartą fekalijas vežti teko 2020-aisiais.
Paskaičiavo lėšų poreikį
Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Muznikas paskaičiavo, jog seniūnijoms prie kapinių iš viso reikėtų 59-ių biotualetų, kurių nuoma bei priežiūra atsieitų apie 60 000 eurų per metus.
„Ši problema ir galimybė skirti lėšas bus svarstoma tvirtinant 2024 m. Strateginį planą“, – sakė G. Muznikas.
