„Pabuvimas su mirusiais, pabendravimas – manau, tokia pagrindinė reikšmė“, – „Lietuvos ryto“ televizijai pasakojo kalbinta gyventoja.
„Čia palaidoti mano artimiausi tėvai, brolis ir sūnėnas. Ir nuotaika šiandien atitinkama, bet ką darysi. Yra tokia diena, reikia pagerbti, reikia prisiminti. Tai privaloma“, – atviravo kita vilnietė.
„Tas išėjusių žmonių prisiminimas yra labai svarbu, labai reikšminga kiekvienam. Tai netgi taurina tavo dvasią, tavo širdį. Aišku, nieko pakeisti negalime, kas išėjo, tas išėjo, ir mūsų tas pats laukia“, – mintis dėstė dar viena kapus tvarkyti atvykusi pilietė.
Šalia Antakalnio kapinių vainikais prekiaujanti Violeta pastebi, kad žmonės į kainas per daug nežiūri ir stengiasi kuo gražiau papuošti artimųjų kapus. Per dieną moteris parduoda apie 30 vainikų.
„Kažkiek teko pabranginti, viskas brangsta, tai ir čia truputį brangiau. Bet pirko ir pernai, ir šiemet – netaupo“, – komentavo ji.
Visų Šventųjų diena pradėta minėti ketvirtame amžiuje. Tada ji buvo vadinama Visų Kankinių diena, o liturgine Visų Šventųjų atminimo dieną lapkričio 1-ąją septintame amžiuje paskelbė popiežius Bonifacas IV-asis. Vėlinių šventės šaknų atsekti, ko gero, neįmanoma. Pasak etnologės Inijos Trinkūnienės, žmonėms nuo seniausių laikų Vėlinės buvo labai svarbi šventė.
„Protėvių gerbimas yra labai turtinga tradicija, kuri yra nepertraukiama iki šių dienų. Ir ne tik per Vėlines mes pasikviečiam protėvius, bet mes iškeliavusius protėvius pasikviečiame ir per Kūčias, padėdami jiems lėkštelę su maistu, atverdami langą ir pasakydami: ateikit vėlelės prie mūsų stalelio“, – šnekėjo I.Trinkūnienė.
Etnologė pasakoja, kad anksčiau nebuvo papročio kapinėse degti žvakių – buvo degami laužai, ant kapinių paliekama maisto vėlėms.
„Dalinimasis su protėviais ne tik ta šviesele, kuri sujungia mus dievais ir protėviais, bet ir jų pamaitinimas, nešimas ant kapų ir maisto. Dzūkai užkurdavo ugnį, užkurdavo laužą šalia kapinių – yra tokia tradicija“, – kalbėjo pašnekovė.
Kunigas Ričardas Doveika sako, kad Visų Šventųjų dieną švenčiame triumfo ir garbės dieną, todėl šiandien visose bažnyčiose aukojamos šventos mišios balta ir aukso spalva. O lapkričio 2-oji, Vėlinės, yra žemės diena – žmonės, lankydami kapines, prisimena mirusiuosius.
„Lankydami savo artimųjų kapus, mes lankome ne kapines, mes lankome didelės ateities vietą, prisikėlimo vietą. Dėl to šios dvi dienos yra savotiškai rimtos savo turiniu, bet tuo pačiu savo esme labai džiugios, viltinos ir šviesios“, – teigė jis.
Gyventojai taip pat kviečiami uždegti žvakutę ir ant apleistų, nelankomų kapų.
