Ir iš tiesų, iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo gerai. Tiek WTI, tiek „Brent“ naftos ateities sandoriuose iki šių metų pabaigos šiuo metu fiksuojamas kainų mažėjimas. Dabar WTI naftos kaina 84 dolerių už barelį ir neprognozuojama, kad ji šių metų pabaigoje kainuos brangiau. „Brent“ naftos kaina šiuo metu svyruoja kiek mažiau nei 90 dolerių už barelį ir, tikėtina, ji panaši (neperžengusi 90 dolerių už barelį) liks iki šių metų pabaigos.
Atrodytų, kad ir gamtinių dujų rinkoje audros rimsta. Gamtinių dujų kainos šiuo metu yra apie 65 proc. mažesnės nei prieš metus ir kol kas didelio kainų šuolio ateities sandoriuose nematyti. Stabilesnė gamtinių dujų kainų prognozė didina ir elektros kainų stabilumą.
Tai gal jau galima būtų sakyti, kad tai šviesa energetikos kainų šuolių tunelio gale, ir ramiai planuotis kitas investicijas, nes šis kainų fronto ruožas nerimo nebekelia? Mano nuomone, šiuo metu įsivyraujanti santykinė ramybė gali būti labai apgaulinga. Ir tos rizikos, apie kurias verta žinoti, mums bus aktualios vėl ir vėl, nes jei neturėsime aiškaus plano, kaip nuo jų apsiginti, jos mus gąsdins kiekvieno šaltojo sezono pradžioje.
Tai, kad šiuo metu pasaulio ekonomika auga lėtai, riboja naftos paklausą. Vasarą naftos pasiūlą riboti pradėjo naftą eksportuojančių šalių organizacija OPEC ir Rusija, nusprendusios sumažinti jos gavybos apimtis. Tačiau akivaizdžiai besiplečiantis Izraelio-„Hamas“ karinis konfliktas gali sutrikdyti naftos tiekimo grandines ir jos kainos gali kilti (net iki 150 dolerių už barelį).
Be to, matyti ženklų, kad po truputį stabilizuojasi pramonės gamyba Kinijoje. Jei toji stabilizacija vis drąsiau pereitų į ryžtingesnį augimą, ko siekia pati Kinija, paklausa naftai gali kilti labai greitai ir tada būtent paklausos padidėjimas lemtų kainų kilimą.
Be jau minėtų Izraelio ir „Hamas“ konflikto, galimo Kinijos atsigavimo (kuris labiau tikėtinas nuo kitų metų pavasario pabaigos, antroje metų pusėje), dujų kainos susiduria su Rusijos keliama fizine grėsme energetikos infrastruktūrai Europoje. Jau fiksuotas išpuolis prieš dujotiekį tarp Estijos ir Suomijos; tokių išpuolių šią žiemą galima tikėtis dar ne vieno.
Ir čia prisideda mano jau minėtos prognozuojamos šaltos žiemos rizika. Jei žiema būtų ilgesnė ir šaltesnė, Europos Sąjungai galėtų tekti konkuruoti dėl Australijos suskystintų dujų su Kinija, dėl ko dujų kainos gali vėl imti kilti. Maža to, jei žiema bus labai šalta, ar ilgam mums užteks pasiruoštų atsargų mažesnėmis kainomis?
Bet ar reikia bijoti, jei tai tik tolimos prognozės? Bijoti nereikia, bet reikia ruoštis ir investuoti į tokią ekonomiką, kuri mus darys maksimaliai nepriklausomus nuo išorinių grėsmių. Žinoma, bendros rinkos sąlygomis negali būti visiškos nepriklausomybės, bet tvari ekonominė darbotvarkė mus gali padaryti gerokai labiau nepriklausomus nuo išorinių turbulencijų nei buvome iki šiol. Nes tai vienintelis kelias negyventi baimėje laukiant šaltos žiemos.
