Lietuvos gyventojų perkamoji galia jau atsigauna, o šiandieną pasirodę bendrojo vidaus produkto (BVP) duomenys byloja, kad šiurpti žvelgiant į ekonomikos rodiklius teks vis rečiau. Šalies ekonomika trečiąjį šių metų ketvirtį kiek susitraukė, tačiau išlaikė teigiamą 0,1 proc. metinį augimą. Metinė infliacija jau pasiekė 3 proc., o gyventojų atlyginimai vis dar auga dviženkliu tempu. Negana to, atsparumą demonstruoja ir pramonė, ir nemaža dalis eksportuotojų, ir vartotojai.
Augantis Šiurpnakčio populiarumas taip pat kasmet vis labiau pajuntamas didesniu klientų antplūdžiu maitinimo įstaigose, kiek išauga ir papuošalų, kitų vartojimo prekių paklausa.
Visgi nekilnojamojo turto kainas ir infliaciją savo dainoje gan taikliai išanalizavęs Edas Sheeranas nepamini, kad sunkiai seksis mokėti ne tik už nuomą, bet ir už bilietus, norint paklausyti šio atlikėjo dainų jo koncerte Lietuvoje kitų metų rugpjūčio 3–4 dienomis. O ar tokio pobūdžio pramoginis renginys gali turėti įtakos ne tik gerbėjų kišenei, bet ir šalies ekonominiams rodikliams?
Už naktį Kaune – daugiau nei už bilietus?
Pasirodžius naujienai, kad ši pasaulinio lygio žvaigždė vienintelį koncertą Baltijos šalyse surengs būtent Lietuvoje, 15 tūkst. žiūrovų talpinančiame stadione, bilietų neliko greičiau nei per parą.
Organizatoriai suskubo skelbti papildomą koncertą, į kurį bilietų kainos, kaip ir į pirmąjį, siekia nuo 82 iki 253 eurų. Nusprendę vykti į renginį gyventojai jau dabar šiurpsta ir nuo dešimtimis kartų didesnių apgyvendinimo kainų koncerto dienomis Kauno mieste.
Žvelgiant į vieną populiariausių viešbučių ir apartamentų užsakymo svetainių galima pastebėti, kad mažiausia apgyvendinimo kaina rugpjūčio 3–4 dienomis Kauno mieste siekia 100 eurų už naktį. Visgi tokių pasiūlymų kiekis – itin ribotas, o norintieji už naktį sumokėti ne daugiau nei 500 eurų turi ne tiek jau ir daug pasirinkimų: kainos arba didesnės, arba tiesiog nebėra iš ko rinktis.
Palyginimui, savaitę iki koncerto nuomos kainos Kauno mieste prasideda ties 30 eurų ir baigiasi ties 200 eurų riba. Tad nusprendę vykti į koncertą šalies gyventojai jau dabar tuština savo pinigines ne tik bilietui įsigyti, bet ir viešbučiui užsisakyti. Ar tai gali lemti trumpalaikį infliacijos šuolį Lietuvoje?
Pasaulinio lygio žvaigždžių fenomenas
Gegužės mėnesį dainininkė Beyonce pasaulinį turą pasirinko pradėti Švedijoje ir netrukus sulaukė dėmesio ne tik iš savo gerbėjų, bet ir iš šalies centrinio banko atstovų. Netikėtai ūgtelėjusią infliaciją šalyje jie siejo būtent su šios žvaigždės pasirodymu. Efektas buvo panašus, kaip ir šiuo metu stebimas Lietuvoje – pakilo viešbučių kainos, daugiau paklausos sulaukė maitinimo įstaigos bei transporto paslaugas teikiančios įmonės.
Švedijos statistikos departamentas skelbė, kad gegužės mėnesį grynoji metinė infliacija buvo maždaug 0,2 procentinio punkto didesnė nei tikėtasi. Tad dalis ekonomistų suskubo tai apibūdinti kaip „Beyonce efektą“. Bet ar pasaulinės žvaigždės tikrai gali prisidėti prie aukštesnės infliacijos? Didžiąja dalimi atvejų, tikriausiai, ne. Ypač kalbant apie tokias dideles šalis kaip Švedija. Mažai tikėtina, kad vienas atlikėjas galėtų turėti reikšmingos įtakos tokio dydžio ekonomikai.
Tačiau poveikis mažoms šalims gali būti gerokai ryškesnis. Pavyzdžiui, Singapūre, kuriame gyvena kiek mažiau nei 6 mln. gyventojų, Taylor Swift planuoja surengti net 6 koncertus. Šalies švietimo ministro netgi buvo prašoma suteikti papildomas laisvas dienas moksleiviams, kad jie galėtų ramiai apsilankyti koncerte. Tačiau buvo nuspręsta to nedaryti būtent dėl baimės, kad tai prisidės prie dar didesnės infliacijos šalyje.
Natūralu, kad į mažą šalį plūstantys tūkstančiai gerbėjų iš viso pasaulio tikrai gali itin smarkiai apkrauti viešbučius, pakelti jų kainas ir, galiausiai, sukelti nedidelį infliacijos šuolį. Vietos gyventojai taip pat gali išleisti daugiau, ypač nusprendę panaudoti turimas santaupas. O tai taip pat prisidėtų prie kainų kilimo.
Kokį efektą Lietuvoje matysime?
Ar panašų poveikį pajusime Lietuvoje, pasakyti kol kas sudėtinga. Visgi panašu, kad Edo Sheeran koncertas nėra tokio dydžio įvykis, kuris galėtų paveikti infliaciją šalyje. Bet tie gyventojai, kurie nusprendė vykti į koncertą, ypač iš kitų miestų, tikrai gali pajusti didesnį nei planuota finansinį poveikį savo piniginėse.
Kita vertus, tokių renginių naudą itin pajunta apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas teikiančios įstaigos. Taip pat išauga ir turistinių, transporto, pramogų paslaugų poreikis. O į tokius renginius atvykę užsienio piliečiai taip pat dažnai nusprendžia nuvykti ir kitus šalies miestus, aplankyti žymiausius objektus.
Na, o į koncertą nevykstantys, bet aštresnių pojūčių ištroškę gyventojai Šiurpnakčio naktį gali lengvai pašiurpti – tam tereikia peržvelgti Kauno miesto apgyvendinimo vietų kainas rugpjūčio 3–4 dienomis.
