Tą rodo Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) atlikta metinė šalies statybų sektoriaus įmonių apklausa.
Statybos įmonių 2023 m. finansiniai rezultatai nebus išsiskiriantys nuo ankstesnių metų. Rezultatai parodė, kad, lyginant su 2022 m., šiemet sumažėjusį užsakymų kiekį jaučia 40 proc. statybos bendrovių.
Apklausos duomenimis, kad didžioji dalis statybos sektoriaus bendrovių prognozuoja 2023 m. finansiniuose veiklos rezultatuose išlaikyti stabilumą arba skaičiuoti augimą. Šių metų pabaigoje iki 30 proc. planuotų pajamų kritimą numato 20 proc. įmonių, o daugiau nei 30 proc. nuosmukį skaičiuoja tik 11 proc. bendrovių. Stabilius finansinius rezultatus planuoja išlaikyti 29 proc. rinkos dalyvių, o augimą prognozuoja beveik 40 proc. įmonių.
LSA prezidento Daliaus Gedvilo teigimu, apklausos rezultatai rodo, kad šių metų sektoriaus tendencijos išlieka panašios kaip 2021 ir 2022 metais, statybų įmonės turi darbų ir reikšmingų sukrėtimų nepatiria.
Tačiau statybų sektoriaus bendrovės apklausoje atskleidė, kad susiduria su iššūkiais formuojant 2024 metų užsakymų portfelį: iki 30 proc. sutartimis pagrįstų darbų apimčių turi 26 proc. įmonių, 30–50 proc. darbų suplanavo daugiau nei 16 proc. bendrovių, o daugiau nei pusę kitų metų užsakymų yra užsitikrinę daugiau nei 16 proc. rinkos dalyvių. Tik 4 proc. statybos įmonių nurodė turinčios pilnai suformuotą 2024 m. užsakymų portfelį.
„Standartiškai ties metų pabaiga statybininkai kitam darbų sezonui jau turi 40–50 proc. kitų metų užsakymų portfelio. Šiandien matome, kad trečdalis statybos bendrovių jau turi neblogai susiformavusios 2024-ųjų užsakymų portfelį. Tačiau kita rinkos dalyvių dalis dar turi mažai užsakymų kitiems metams. Jeigu iki metų galo ši tendencija nepasikeis, tikėtina, kad statybos įmonės elgsis panašiai kaip ankstesnių ekonominių nuosmukių metu – atleis dalį darbuotojų arba intensyviai ieškos darbų užsienio rinkose“, – pažymi D.Gedvilas.
Apklausoje įmonės nurodė, kad tarpusavio atsiskaitymai tarp genrangovų, subrangų ir užsakovų kol kas taip pat vyksta sklandžiai: apie 40 proc. įmonių nurodė, kad atsiskaitymai įvykdomi laiku, o apie 40 proc. – skaičiuoja vėlavimus iki 30 dienų. Dažniausiai vėlavimai įvyksta dėl to, kad dalis projektų yra finansuojami iš ES struktūrinių lėšų ir biurokratiniai trukdžiai sąlygoja mokėjimų vėlavimus.
Lyginant su praėjusiais metais, šiemet net 91 proc. statybos bendrovių jaučia statybos darbų kaštų (darbo užmokesčio, statybinių medžiagų ir gaminių, mašinų ir mechanizmų valandos kainos) augimą, rodo apklausos duomenys. Daugiau nei du trečdaliai įmonių teigia, kad 2023 m. didino darbo užmokestį savo darbuotojams: iki 30 proc. atlyginimai augo 75 proc. statybos bendrovių, daugiau nei 30 proc. – 5 proc. įmonių, stabilų darbo užmokestį išlaikė 19 proc. bendrovių, o darbo užmokestį mažino tik 1 proc. įmonių.
Pasak LSA prezidento, darbo užmokesčio augimą statybų sektoriuje šiemet sąlygojo didžiulė infliacija, šis procesas dar nesibaigė ir galimai atlyginimai toliau augs. Apklausa taip pat parodė, kad daugiau nei 40 proc. įmonių šiemet didino darbuotojų skaičių.
Kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas ir toliau išlieka opi problema statybų sektoriuje. 60 proc. statybos įmonių apklausoje nurodė, jog kitais metais planuoja samdyti naujų darbuotojų, tačiau darosi vis sudėtingiau rasti kompetentingų ir motyvuotų specialistų. Rinkoje šiandien labiausiai trūksta projektų ir statybos vadovų, inžinierių, montuotojų, mūrininkų, betonuotojų, apdailininkų, fasadininkų, suvirintojų.
„Šiuo metu matome tendenciją, kad mažėja nedidelės apimties statybos projektų, o vietoje jų atsiranda kelios didelės statybų aikštelės, pavyzdžiui, kaip „Orlen Lietuva“ rekonstrukcija, „Rail Baltica“ statyba, Karinių poligonų statyba ir pan. Jos sutraukia didelį kiekį rangovų ir statybininkų. Galiausiai skaičiuojame, kad didesnėms bendrovėms pradeda trūkti kompetentingų specialistų ir jos jų intensyviai ieško. Akivaizdu, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nevykdo profesinio orientavimo politikos, nes inžinerinio personalo trūksta ir kitoms ūkio šakoms. Jeigu šios tendencijos nepasikeis, ateityje, norėdami tinkamai prižiūrėti infrastruktūrą ir pastatus, turėsime didžiulių iššūkių“, – apklausos rezultatus komentuoja D.Gedvilas.
Kita nauja tendencija – sumažėjęs tiek viešųjų pirkimų, tiek privataus kapitalo statybos projektų konkursų skaičius. 46 proc. įmonių apklausoje nurodė, kad šiemet jaučia sumažėjusį viešųjų pirkimų konkursų skaičių, o 55 proc. bendrovių teigia, kad sumažėjo ir privataus kapitalo skelbiamų konkursų skaičius.
„LSA labai atidžiai stebi, kas numatyta 2024 metų valstybės biudžete ir valstybės investicijų programoje. Kiek bus investuojama į šalies infrastruktūros priežiūrą, atnaujinimą, renovaciją ir naujų svarbių statinių statybą. 2023 metais sumažėjęs statybos paslaugų pirkimų skaičius tik liudija, kad prieš metus politikai numatė kitus prioritetus“, – sako LSA prezidentas.
Kaip kertines statybos darbų viešųjų pirkimų problemas, trukdančias sėkmingai įgyvendinti projektus, įmonės įvardijo mažiausios kainos kriterijų, standartizuotos rangos darbų sutarties nebuvimą, žemą projektavimo darbų kokybę, neprivalomumą konkursų dalyviams turėti rangovinio darbo patirties ir per dideles reikalaujamų garantijų apimtis.
Apklausa taip pat atskleidė, kad statybų sektoriaus dalyviai yra nusivylę daugiabučių namų renovacijos projektų įgyvendinimu ir tik nedidelė dalis statybos įmonių dalyvauja renovacijos konkursuose. Šiemet renovacijos konkursuose dalyvavo tik 20 proc. apklaustų įmonių.
„Rezultatai puikiai iliustruoja padėtį parodydami, kad daugiabučių namų renovacijos finansavimo modelis yra išsisėmęs ir nebetinkamas. Finansavimo modelį būtina keisti. Dėl nekokybiškų renovacijos projektų, dėl nerealiai mažų kainų, dėl taikomo mažiausios kainos kriterijaus ir nenoro taikyti standartizuotą rangos sutartį statybos rangovai atsisako dalyvauti renovacijos konkursuose“, – aiškina D.Gedvilas.
Anot LSA prezidento, šiandien išryškėjo dar viena problema, kad šalies rangovams trūksta apyvartinių lėšų, o viešuose pirkimuose reikalaujamos garantijos įšaldo per didelį kiekį įmonių lėšų.
„Nei vienoje ūkio šakoje nereikia turėti tiek daug nuosavo apyvartinio kapitalo kaip statybų versle. Pakilusios palūkanos ir pabrangę bankiniai ištekliai sąlygoja statybos verslo rezultatus. Deja, bet nei „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), nei kitos valstybės sukurtos struktūros, kurios turėtų teikti verslui paramą, statybos verslams jos neteikia arba teikia mažomis apimtimis. Daugiau nei 80 proc. įmonių nepasinaudojo INVEGA priemonėmis, o jei naudojosi, tai – mažos įmonės. Tie rangovai, kurie eksportuoja savo paslaugas, paramos iš mūsų agentūrų negauna. Tai skatina statybų bendroves registruoti įmones Švedijoje, Norvegijoje, Vokietijoje ir ten naudotis teikiamomis finansinėmis paslaugomis“, – komentuoja D.Gedvilas.
Nors 2022 m. Lietuvos statybų bendrovės uždirbo rekordines pajamas užsienio rinkose, tikro eksporto masto nematome. Pasak LSA prezidento, dalis rangovų registruoja savo įmones užsienyje, moka ten mokesčius ir dirba tvarioje verslo aplinkoje, kur beveik nėra nelegalaus darbo, lengviau prieinamos banko paslaugos, o viešieji pirkimai vykdomi netaikant mažiausios kainos principo.
Anot D.Gedvilo, tarptautinėse rinkose jaučiamas didelis statybų nuosmukis, kurio įtaka 2024 metais pajaus ir Lietuvos rangovai.
„Statybų sektoriaus rezultatai dažnai koreliuoja su šalies finansiniais rodikliais, todėl statybininkai, žiūrėdami į Seimui pateiktą tvirtinti šalies biudžetą, mato nemažus iššūkius 2024-aisiais“, – sako LSA prezidentas.
