Pranešime žiniasklaidai nurodoma, kad bendrovė kategoriškai atmeta kaltinimus, jog 160 mln. eurų suma tapo vadovų premijomis arba buvo panaudotos neskaidriai.
„ESO vadovų atlyginimai nuo minimos 160 mln. eurų permokos nepriklausė ir už šią sumą jokių papildomų priedų nei buvę, nei esami vadovai nėra gavę“, – rašoma išplatintame pranešime.
ESO vertinimu, jeigu Valstybės kontrolė (VK) būtų nustačiusi pažeidimų dėl pinigų panaudojimo ar kitų susijusių klausimų, po ataskaitos paskelbimo tiesiogiai kreiptųsi į Generalinę prokuratūrą. Šiuo atveju, kaip pažymima pranešime, VK tik rekomendavo Valstybinei energetikos kontrolės tarybai (VERT) aiškiau reglamentuoti reguliacinių skirtumų grąžinimo laikotarpius.
ELTA primena, kad VK, atlikusi energetikos sektoriaus valdymo auditą, pranešė, kad VERT skaičiavimais, 2018–2021 m. vienas vartotojas už elektros skirstymo paslaugas vidutiniškai permokėjo 88,8 euro – nes ESO per šį laikotarpį gavo 160,2 mln. didesnę eurų investicijų grąžą dėl mažesnių nei planuota investicijų į nusidėvėjusį turtą.
VK teigimu, beveik visa permoka (153,8 mln. eurų) bus pradėta grąžinti po 10 metų, o visiškai grąžinta – iki 2036 m.
ESO vadovas akcentavo, jog 160 mln. eurų permoka susidarė dėl atgaline data VERT priimtų kainodaros metodikos pakeitimų.
ESO ketvirtadienį išplatintame pranešime akcentavo, kad VK pateikė „visuomenę klaidinančias išvadas“, nes atlikdama auditą „neatsižvelgė į VERT tuo metu taikytos kainodaros skaičiavimo metodikos ypatumus“. Teigiama, kad ESO ir VERT metodiką vertino nevienodai, bendrovė netgi buvo iškėlusį ieškinį, kurį vėliau atsiėmė.
Šios lėšos, pasak ESO vadovo, 2016–2021 m. investuotos „į įmonės veiklą, įmonės tinklus, jų atstatymą ir naujų vartotojų prijungimą“.
ESO teigimu, 2016–2021 m. investuota 0,8 mlrd. eurų, per pastaruosius 2 metus – 0,5 mlrd. eurų.
