Jau viršijo lūkesčius
Trečią šių metų ketvirtį Lietuvos oro uostų aviacijos rodikliai toliau gerėjo – vien rugsėjį bendrovė aptarnavo beveik 8,5 proc. daugiau keleivių negu per tą patį mėnesį pernai. Viso trečiojo šių metų ketvirčio rezultatai rodo, kad keleivių srautas Lietuvos oro uostuose buvo 5 proc. didesnis nei pernai, aptarnauta 4 proc. daugiau skrydžių.
„Vasara ir kalendorinio rudens pradžia buvo labai aktyvi, o pagrindiniai visų oro uostų veiklos rodikliai stabiliai augo bei prilygo prieš pandemiją pasiektiems rezultatams, esame tikrai labai aktyviame augimo laikotarpyje, kuris neturėtų sustoti ir spalį. Žymesnio pokyčio laukiame prasidėjus žiemos aviacijos sezonui spalio pabaigoje, kai iš esmės koreguojasi aviacijos skrydžių tvarkaraščiai, mažėja paklausa keliauti tam tikrais maršrutais“, – pranešime spaudai cituojamas Lietuvos oro uostų aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Tomas Zitikis.
Prasidėjus rudeniui, rugsėjį, keleiviams iš Lietuvos oro uostų buvo prieinami 82 skrydžių maršrutai. Iš viso rugsėjį Lietuvos oro uostų paslaugomis pasinaudojo per 576 tūkst. žmonių. Aptarnauta per 5 tūkst. skrydžių – 6,5 proc. daugiau negu 2022 metų rugsėjį.
Pasak T. Zitikio, savo aktyvumu keleivių srauto prasme stebina ne tik šis rugsėjis, bet ir pirminės spalio tendencijos, šiuo metu Lietuvos oro uostai jau pasirengę žiemos sezonui.
Laikinai einantis Lietuvos kelionių verslo asociacijos prezidento pareigas Armandas Burba portalui lrytas.lt sakė besidžiaugiantis dabartiniais išvykstamojo turizmo rezultatais.
„Išvykstamasis turizmas gyvena labai gerai, jau pasiekti ir viršyti priešpandeminio laikotarpio rodikliai“, – sakė A.Burba.
„Nepaisant didėjančios konkurencijos, šiais metais mūsų keliautojų srautai ir toliau auga, pasiekėme visų laikų rekordą viršydami ir priešpandeminius metus. Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius aptarnavome 10 proc. daugiau keliautojų nei prieš metus.
Nors pagrindinis atostogų sezonas Lietuvoje – vasara, lietuviai aktyviai planuoja keliones ir rudenį. Išaugus paklausai, rudens mėnesiais padidinome kelionių programą daugiau nei 10 proc., lyginant su praėjusiais metais. Rudens kelionių populiarumas visiškai nestebina: kai Lietuvoje jau prasideda lietaus ir darganų sezonas, smagu pratęsti vasarą ten, kur dar šilta“, – kalbėjo ir kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ ryšių su visuomene ir rinkodaros skyriaus vadovė Inga Aukštuolytė.
Kelionių organizatorius Rimvydas Širvinskas-Makalius pridūrė: keliautojai tikrai intensyviai perka keliones, dalis jų jau susiplanavę, kur atostogaus vasarą.
„2022 metai turizmui buvo geri, bet į priešpandeminį lygį keleivių skaičiumi dar nebuvo sugrįžta. 2023 metai – tie metai, kada jau sugrįžta į priešpandeminį lygį – organizuojama labai daug poilsinių kelionių, atsigauna verslo kelionės. Kelionių organizatoriai pradėjo pardavinėti keliones ir kitai vasarai – tikrai matyti sujudimas“, – tikino R.Širvinskas-Makalius.
„Pandemija buvo pakeitusi žmonių įpročius, jie atostogas planuodavo praktiškai paskutinę minutę, nes būdavo neramu dėl ribojimų, testų, skiepų, visi jautriau į viską reaguodavo. O dabar žmonės į viską reaguoja ramiau, keliones planuojasi iš anksto į priekį, net užsako kitų metų balandžiui, gegužei, vasarai ar net spaliui, jei tik žino, kada atostogaus“, – pridūrė jis.
„Jau yra startavę 2024 m. išankstiniai vasaros sezono pardavimai, matome, kad keliautojai aktyviai planuoja atostogas kitiems metams, o tai mus nuteikia optimistiškai“, – antrino jam I.Aukštuolytė.
Šią akimirką labiausiai šluojamos kelionės, vyksiančios spalio pabaigoje–lapkričio pradžioje, per moksleivių rudens atostogas. Šįmet jos sutampa ir su ilguoju savaitgaliu.
„Didžiausias sambrūzdis dabar yra moksleivių atostogų laikotarpis. Matau spūstį, žmonėms jau sunku rasti iš ko rinktis“, – įspėjo R.Širvinskas-Makalius.
Kelionių organizatoriaus „Novaturas“ komunikacijos vadovė Miglė Bielinytė pabrėžė, kad susidomėjimas kelionėmis per moksleivių atostogas išauga iki kelių kartų.
„Tai gana įprasta ir kasmet stebima tendencija. Iš esmės populiariausi kelionių laikotarpiai sutampa su moksleivių atostogomis, vasaros mėnesiais ir didžiosiomis žiemos metų šventėmis. Kelionių ir vietų skrydžiuose skaičių pagal galimybes šiais piko laikotarpiais padidiname, tačiau natūralu, kad dėl išaugusios paklausos kelionės išperkamos greičiau nei įprastai.
Kaip ir įprastai, per moksleivių atostogas dažnai keliaujama su visa šeima ir ieškoma poilsinių kelionių. Mūsų duomenimis, virš 40 proc. keliaujančių rudens atostogų laikotarpiu yra būtent šeimos su vaikais. Tėvai įvertina, kad atostogauti galės visi šeimos nariai, todėl pavyks kokybiškai ir turiningai praleisti laiką kartu, be to, vaikai nepraleis pamokų. Rudens atostogų savaitę išnaudoja ir draugų kompanijos, poros, gauname užklausų ir dėl solo kelionių“, – teigė M.Bielinytė.
Ji pridūrė, kad lietuviai vis labiau linkę keliones planuotis ne paskutinę minutę prieš pat atostogas, o iš anksto.
„Tai būdinga ir šių metų rudens atostogų periodui, kai lapkričio mėnesio kelionėmis dalis lietuvių pasirūpino išankstinių pardavimų metu – keliones šiam rudeniui ir žiemai pradėjome dar pavasarį“, – sakė M.Bielinytė.
Gąsdina situacija Izraelyje
Deja, tokia gera situacija toli gražu ne visose kelionių agentūrose. Kol vieni organizatoriai džiaugiasi išpirktomis kelionėmis, kiti tuo metu dar sunkiai lipa iš sunkumų.
Kelionių agentūros „Amberturas“ vadovė Jurgita Kaušinytė sakė, kad 2022-ieji jai buvo geresni, nors ir dėjo nemažai vilčių į 2023-iuosius. Tą lėmė nesibaigiančios negandos: karas, žemės drebėjimas, o dabar ir konfliktas Izraelyje. Visa tai kai kuriuos keleivius tiesiog gąsdina ir jie nutaria geriau pasilikti namuose.
„Kelionių į Turkiją labai sumažėjo dėl žemės drebėjimo – buvo sąstingis, žmonės bijojo skristi, nes galvojo, kad žemė drebės visą sezoną. Dėl to praradome nemažai prekybos per geruosius mėnesius – balandį, gegužę.
Kai jau viskas ėmė tvarkytis, atsirado konfliktas Izraelyje. Žmonės vėl puolė į paniką, mąsto neadekvačiai. Vėl esame sąstingyje – užuot dirbę, užsiiminėjame psichologine pagalba. Metai nebuvo tokie puikūs kaip pernai, nors mes ir tikėjoms, kad išlipsime iš duobės“, – pripažino J.Kaušinytė.
Tačiau ji pridūrė besitikinti geresnių laikų, tik jau nebedrįsta spėlioti, kada gi jie ateis.
„Visą laiką yra viltis, kad bus geriau. Jei mes tuo netikėsime, tada nėra ko dirbti. Bet neaišku, kada tas pagerėjimas ateis. Štai pernai mes labai džiaugėmės, galvojome, kad jau šiemet grįšime į priešpandeminį lygį, bet šiųmetinė situacija parodė, kad gamtos stichijos, konfliktai turi įtakos“, – nusivylė pašnekovė.
R.Širvinskas-Makalius pritarė neretai girdintis susirūpinimą dėl to, kas dedasi Izraelyje, tačiau esą užtenka keleivius nuraminti ir jiems paaiškinti, kad jokių pavojų nenutiks.
„Visada kyla klausimų dėl saugumo, šiuo atveju, dėl Izraelio. Žmonės klausia, ar dėl to yra kažkokių pasikeitimų skrendant į Jordaniją, Egiptą. Aišku, tų pasikeitimų nėra, ten nekyla pavojų, nepasikeitusios rekomendacijos. Tiesiog keliautojų klausimų yra daugiau“, – teigė jis.
O neramumų pasaulyje buvo visuomet, pridūrė pašnekovas.
„Tai potvynis, tai žemės drebėjimas, tai kokia nors konfliktinė situacija. Pamenu, mano veiklos pradžioje Islandijoje buvo ugnikalnio išsiveržimas, visos Europos lėktuvai buvo nutupdyti dėl pavojaus skraidyti.
Turizmas yra tokia kryptis, kur neramumų yra ir gali būti visada, bet tam ir yra tie kelionių organizatoriai, kurie seka visą informaciją ir jei kiltų bent menkiausias pavojus nevykdyti vienos ar kitos kelionės, tai būtų imtasi priemonių. Pandemija iki šiol buvo pats didžiausias iššūkis, bet ir užgrūdinęs visą turizmo sritį. Tam tikri verslai dar iki šiol neatsigauna. Mes atsigavome ir džiaugiamės keliautojų pasitikėjimu“, – šnekėjo R.Širvinskas-Makalius.
Kelionių brangimas viršijo infliaciją
Tų, kurie visgi nutarė keliauti neramiais laikais, negąsdina nė kaina, o ji šiemet augo tikrai nemenkai – net viršijo infliacinius rodiklius. Visgi kelionių organizatoriai to bandymu tiesiog pasipinigauti nevadina.
„Tai noras atsigriebti už pandeminį laikotarpį, nes tada buvo tikrai sunku, daug kas lindo į skolas, kad išlaikytų verslą. Kainas lėmė ir netikėtai didelė paklausa, žmonės nori, tad ir moka“, – komentavo A.Bumba.
Tiesa, pridūrė jis, Lietuva šiuo klausimu išskirtinė – kitose Europos šalyse žmonės labiau baiminasi kainų, ten jaučiamas sumažėjęs keliautojų skaičius, nors skaičiai irgi ne kritiniai.
„Taip būna visada, nes vasarą būna rekordiniai pardavimai, aukštos kainos. Gali būti, kad per vasarą žmonės atsikeliavo, išleido pinigus, galbūt ir taupo dėl infliacijos. Tačiau Lietuvoje kol kas to nepastebėjau. Matyt, dar gerai gyvename“, – svarstė A.Bumba.
J.Kaušinytė pridūrė, kad kelionės kainą dažniausiai nulemia ne tik pasirinktos šalies ekonomika, bet ir kitokie aspektai, pavyzdžiui, data. Štai per moksleivių rudens atostogas žemų kainų tikėtis nereikėtų.
„Jei ieškosite kelionės per vaikų atostogas, tai kainos bus tikrai aukštos. Vienomis datomis kainos aukštos, o kitomis – žemesnės“, – teigė pašnekovė.
Kainai įtakos turi ir apgyvendinimas, skrydis. Pastarųjų kainos irgi nemenkai išaugo. Nemažai lemia turi ir infliacija – pabrangęs maistas, pakelti darbuotojų atlyginimai.
„Šiais metais kelionių pabrangimas siekia apie 15 proc. Mes buvome pripratę prie pandeminių kainų, kada viešbučiai labai nusipigindavo, kad tik prikviestų turistų. Atostogauti tampa brangiau ir dėl to, kad keliautojai nori aukštesnės kokybės, tolimesnių, ilgesnių atostogų.
Prieš pandemiją savaitės trukmės atostogų kaina asmeniui siekdavo 600 eurų, o dabar – virš 700. Atostogas galima susiplanuoti ir pigiau, bet žmonės jau nebenori pigių viešbučių, renkasi penkias žvaigždutes, pasiūlymus su „viskas įskaičiuota“. Matyt, ir norime, ir galime sau leisti kokybiškesnes atostogas“, – svarstė R.Širvinskas-Makalius.
„Šiais metais fiksuojame apie 10–15 proc. vidutiniškai ūgtelėjusias kelionių kainas. Vidutinės kelionių kainos yra aukštesnės ir dėl klientų bendrai pasirenkamų paslaugų krepšelio, nes jie perka brangesnes keliones, renkasi aukštesnės klasės viešbučius, ilgesnes atostogas bei papildomas paslaugas“, – kalbėjo ir I.Aukštuolytė.
Nors prieš pirkdami tūkstančius eurų žmogui kainuojančias keliones į egzotines šalis, poilsiautojai vis tiek linkę pagalvoti kiek ilgiau.
„Dabar žmonės labiau apsvarsto įsigydami brangesnes keliones, siekiančias iki 2,5 eurų. Tokiai kelionei įsigyti sprendimas priimamas šiek tiek ilgiau.
Bet vis tiek žmones atostogas jau vertina ne kaip prabangos dalyką, bet kaip dalyką, kuris privalomai turėtų būti bent kartą per metus, o jei gali sau leisti, ir du kartus per metus“, – tikino R.Širvinskas-Makalius.
Mažesnių kainų tikėtis organizatoriai nesiūlo ir kitąmet.
„Dėl nesibaigiančios infliacijos viešbučių išlaidos tik auga, tad natūralu, kad ir kelionės kitais metais bus brangesnės“, – manė I.Aukštuolytė.
Tikisi dar daugiau pardavimų
Nors su kelionėmis dirbantiems verslininkams šie metai buvo išties geri, dauguma tiki, kad žiemos sezono kelionių pikas dar tik prasidėjo – nemažai kelionių parduoti tikisi ir kitais mėnesiais.
„Sausį–vasarį žmonės pavargsta nuo žiemos, šalčio, nori pasišildyti“, – trumpai tarė A.Burba.
„Gruodį žmonės linkę planuotis vasario mėnesio atostogas. Manau, kad iki Naujųjų metų matysime, kokia ta žiema bus, dabar sparčiausiai mažėja vietų išvykimams per Naujuosius metus.
Skatinu jau pagalvoti apie kryptis, kur galima keliauti sausį, vasarį, kovą, nes vietų mažėja. Dabar reikėtų nuspręsti, ką norėsite veikti per žiemos atostogas“, – siūlė R.Širvinskas-Makalius.
Rezultatais giriasi ir oro linijų bendrovės
Pasivyti ir net pagerinti rodiklius pavyko ir oro linijų bendrovėms. „Wizz Air“ atstovai portalui lrytas.lt teigė, kad kompanija jau 160 proc. pagerino rodiklius, buvusius 2019 metais. Šiuo metu ji turi 189 orlaivius.
„Šią vasarą, nepaisant įvairių kliūčių, su oru susijusių sutrikimų ir tiekimo grandinės iššūkių, mums pavyko pagerinti skrydžių į ir iš Lietuvos rodiklius. Praėjus mėnesiui nuo rudens sezono pradžios, esame patenkinti savo užsakymais ateinančiam laikotarpiui ir matome, kad paklausa išlieka didelė", - komentavo „Wizz Air“ atstovai.
Pašnekovai pridūrė, kad šis laikas – pigių kelionių ieškotojų laikas. Dažnas renkasi skirsti su pigesnėmis oro linijomis.
„Sugebėjome suvaldyti didžiąją dalį infliacinio spaudimo, kompensuodami jį technologinėmis naujovėmis ir veiklos efektyvumu. Jei šiais laikais oro linijų bendrovės geba dirbti su mažomis kainomis, tuomet jos gali pasiūlyti įperkamų kelionių galimybių. Pigių ir itin pigių skrydžių bendrovės pasirodė esančios daug atsparesnės ekonominiams iššūkiams nei senosios oro linijos“, – komentavo jie.
„Wizz air“ atstovai atkreipė dėmesį, kad lietuviai visada mėgo atostogas Pietų Europoje. Tokios tendencijos matyti ir kalėdiniam laikotarpiui.
„Tikimės piko prieš Kalėdas. Žmonės dažniausiai keliauja laisvalaikiu ir aplankyti draugų bei šeimos narių. Malaga, Larnaka, Barselona ir Nica yra idealios kryptys ieškantiems saulės, o Londonas, Roma, Paryžius yra populiarios tarp keleivių, planuojančių pabėgti vienam savaitgaliui“, – teigė jie.
Lietuvių nuo kelionių infliacija neatbaidė. Priešingai: „Wizz air“ fiksavo rekordinį skaičių keliautojų.
„Po praėjusios vasaros iššūkių, šių metų vasara buvo daug sklandesnė. Verslininkai atsigavo, tačiau kliūčių tebėra: tiekimo grandinės iššūkiai ir toliau reikalauja kruopštesnio oro linijų planavimo, karas Ukrainoje taip pat kelia įtampą, taip susidaro didesnės spūstys“, – pabrėžė pašnekovai.
