Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos generalinė direktorė Gytė Bėkštienė neslėpė: dalyje asociacijai priklausančių įmonių padėtis „gana keista“ – žmonės išleidžiami į prastovas. To priežastis – kritęs eksportas, mat didžioji Lietuvos tekstilės gamintojų produkcijos dalis eksportuojama.
„Eksportą veikia ir karas, prisideda ir truputį sumažėjęs vartotojiškumas. Labai liūdnai situacija neatrodo, bet optimizmo maža. Mūsų asociacija priklauso Europos aprangos ir tekstilės konfederacijai „Euratex“ – ir kiti jos nariai kalba, jog smukęs tiek importas, tiek eksportas.
Bet esame optimistai ir manau, kad sulaukus kitų metų pradžios padėtis pasikeis į gera. Tokia viena pagrindinių minčių girdėti ir iš kitų „Euratex“ narių“, – portalui lrytas.lt sakė G.Bėkštienė.
Pardavimai krito dėl šilto oro
Spalio pradžioje per biržą pranešta, kad „Aprangos“ grupės tinklo mažmeninė prekių apyvarta rugsėjį sudarė 26,7 mln. eurų ir sumažėjo 7,9 proc., lyginant su 2022 m. rugsėju.
Nurodoma, kad apyvartos sumažėjimą nulėmė neįprastai šilti orai, sutrikdę rudens sezono drabužių kolekcijų pardavimą.
Apyvarta Lietuvoje sumažėjo 12,4 proc., Latvijoje 1,5 proc., o Estijoje 0,1 proc.
2023 m. trečią ketvirtį „Aprangos“ grupės tinklo mažmeninė prekių apyvarta su pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) sudarė 83,5 mln. eurų, arba 2,9 proc. daugiau, nei 2022 metais. Grupės tinklo apyvarta 2023 m. trečią ketvirtį Lietuvoje augo 1,7 proc., Latvijoje padidėjo 3,9 proc., o Estijoje apyvarta išaugo 5,8 proc., lyginant su 2022 m. trečiu ketvirčiu, pranešė naujienų agentūra „Elta“.
2023 m. sausio–rugsėjo mėnesiais „Aprangos“ grupės tinklo mažmeninė prekių apyvarta (su PVM) sudarė 231,1 mln. eurų, arba 10,7 proc. daugiau nei 2022 metų atitinkamu laikotarpiu.
Grupės tinklo apyvarta 2023 metų sausio–rugsėjo mėnesiais Lietuvoje sudarė 138,8 mln. eurų arba 9,8 proc. daugiau nei 2022 metų sausio–rugsėjo mėnesiais. Per tą patį laikotarpį grupės apyvarta Latvijoje sudarė 55,7 mln. eurų ir augo 10,3 proc., o Estijoje apyvarta išaugo iki 36,6 mln. eurų, arba 14,6 proc.
2023 m. sausio–rugsėjo mėnesiais „Aprangos“ grupė atidarė 5 naujas parduotuves, renovavo 7 parduotuves, 4 iš jų išplėtė bei 3 perkėlė į kitą prekybos centrą, 9 parduotuves uždarė.
Lūkesčiai pasiekė prieš metus buvusias aukštumas
„Citadelė“ banko ekonomisto Aleksandro Izgorodino tokie skaičiai nestebina. Jis atkreipia dėmesį – vertinant duomenis, omenyje reikia turėti palyginamąją bazę: pernai rugsėjį mažmeninė tekstilės prekyba Lietuvoje buvo beveik 18 proc. didesnė nei 2021 m. rugsėjį, todėl šių metų tekstilės pardavimus lyginame su labai įspūdingu praėjusių metų augimu.
Ekonomistas prognozuoja: lygiai tą patį stebėsime spalį ir lapkritį, mat pernai spalį augimas siekė 22 proc., lapkritį – 18 proc. Tad, anot A.Izgorodino, artimiausius tris mėnesius tekstilės pardavimus neigiamai veiks matematikos apsektai – įspūdingi praėjusių metų pardavimai.
„Jei žiūrėtume į makroveiksnius, tekstilės pardavimams kol kas kliūčių nematau. Europos Komisijos apklausos rodo, kad šių metų rugsėjį Lietuvos vartotojų lūkesčiai pasiekė 2021 m. rugsėjo aukštumas. Žmonės gerina nuomonę apie savo finansų, nedarbo perspektyvas, apie ekonomiką. Vadinasi, augantys atlyginimai ir sulėtėjusi infliacija teigiamai veikia perkamąją galią. Gyventojų lūkesčiai labai sparčiai atsigauna nuo pernai metų žemumų, kai žmones kamavo didesnis neapibrėžtumas ir dėl ekonomikos, ir dėl energetikos.
Vienintelis aspektas, kuris gali sutrukdyti mažmenininkams – tai šilti orai: jei likęs ruduo bus šiltas, nereiks naujo garderobo“, – komentavo ekonomistas.
Antrą kartą per tris savaites
O štai mažų kainų bendrovė „Pepco“ rugsėjį dukart per mažiau nei tris savaites sumažino pelno prognozę, pranešė „Reuters“. Dabar tikimasi, kad 2023 m. visų metų EBITDA bus apie 750 mln. eurų, palyginti su 731 mln. eurų 2022 m.
Viena esminių to priežasčių – „vis sudėtingesnė“ prekybos aplinka pagrindinėse Vidurio ir Rytų Europos rinkose.
Varšuvos biržoje kotiruojama grupė, kuriai priklauso „Pepco“, „Poundland“ ir „Dealz“ prekės ženklai, jau liepą įspėjo, kad pardavimų augimas pradėjo lėtėti. „Pavasarį ir vasarą prisipirkome daugiau, nei reikėjo“, – neslėpė vienas vadovų Andy Bondas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad „Pepco“ rudens/žiemos kolekcijos pristatymas parduotuvėse sutapo su rekordiškai šiltais orais, todėl paklausa sumažėjo. „Kai už lango 26 laipsniai, paltų neparduosi“, – sakė A.Bondas.
„Manau, kad infliacija, kalbant apie visą Rytų Europos regioną, labiausiai smogė tiems žmonėms, kurių vidutinės pajamos mažesnės. Bendrai paėmus, vidurinė klasė laikosi tikrai stipriai, bet, tie kurie orientuojasi į mažesnes drabužių kainas, buvo paveikti infliacijos. Tikėtina, kad šis segmentas – jautriausias kainoms, ir būtent jis dėl infliacijos ir dėl palūkanų vartojimą apribojo“, – svarstė A.Izgorodinas.
Linksta prie laikinojo įdarbinimo
Ar tokios tendencijos prekybos sektoriuje paveikia darbo rinką?
„Iš mažmeninės prekybos atstovų apie mažinamus etatus girdime retai. Tačiau vis dažniau pastebime nuogąstavimus, kad į išėjusių darbuotojų darbo vietas neieškoma naujų specialistų. Esant nestabiliam ekonomikos etapui, būsimos apyvartos ir kaštai prognozuojami atsargiai. Vertinant visa tai, neatmetamas variantas, kad darbo procesas lėtės, o tai kelia papildomą nerimą darbdaviams.
Tais atvejais, kai išėjusiam darbuotojui pakaitos neieškoma, atsiradusį darbo rankų trūkumą bendrovės sprendžia ieškodami laikinų darbuotojų. Iš „Biuro“ statistikos matome, kad laikino įdarbinimo poreikis šiame sektoriuje yra gerokai padidėjęs. Laikinojo įdarbinimo augimą lemia ir tai, kad bendrovės pajuto šios paslaugos patogumą bei lankstumą. Pastebime, kad mažmeninės bendrovės atrado „workis.online“ platformos, leidžiančios daryti lanksčius įdarbinimo sprendimus, privalumus“, – komentavo biuro įdarbinimo ir personalo atrankų įmonės „Biuro“ pardavimų vadovė Ramunė Bulavienė.
Ji minėjo: 2019–2021 metais, kaip ir visoje rinkoje, mažmeninės prekybos sektoriuje stebėtas atlyginimų kilimas. 2022-ieji buvo tarsi stabilizavimosi metai, kai atlyginimai kilo nedaug ir dažniausiai tik labiau paklausioms specialybėms. 2023 metų tendencijos nuosaikios, atlyginimai kyla nebent simboliškai. R.Bulavienė atkreipė dėmesį: nors įmonės vis daugiau dėmesio skiria visų lyčių darbo užmokesčio atotrūkio mažinimui, vis dar pastebima, kad kai kuriose įmonėse moterų ir vyrų atlyginimai skiriasi.
