Apie tai pašnekovai diskutavo „Žinių radijo“ laidoje „Atviras klausimas“.
Žiema neturėtų būti sudėtinga
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, žvelgdamas į Lietuvos gyventojų lūkesčius ir eksporto rodiklius, sako neįžvelgiantis nieko dramatiško. Šiuo metu išgyvename „lengvą stagnaciją, stabilizaciją“. Atrodome gerai, net ir palyginti su kaimyninėmis šalimis.
„Estija jau antrus metus fiksuoja ekonomikos nuosmukį, o jos gyventojų lūkesčiai – žemesni nei pandemijos pradžioje.
Be to, Lietuvos pramonė ir eksportuotojai stebina atsparumu. Lietuvos apdirbamoji gamyba dabar yra 30 proc. didesnė nei 2020 m. pradžioje, prieš pandemiją, kai tuo metu Vokietijos apimtys nukritusios į žemiausią lygį per visą dešimtmetį, o Estijos – į žemiausią nuo 2018 m.“ – apžvelgė ekonomistas.
Tad, jo nuomone, įvertinus visus aspektus Lietuvos situacija neatrodo itin prasta ir sudėtinga žiema mums nenusimato.
„Bet, žinoma, turime geopolitinius iššūkius ir Rusija kitais metais numatė 40 proc. biudžeto lėšų skirti karo finansavimui, tad suprantame, kad pašonėje turime milžinišką problemą, kuri kitąmet niekur nedings“, – teigė N.Mačiulis.
Pešasi dėl pinigų, kurių nėra
N.Mačiulis norėtų, kad ir politikai nepamirštų esamų sunkumų ir rizikų, vertintų tai objektyviai, o „ne konkuruotų tarpusavyje, kurie pasiūlys žmonėms daugiau pinigų, kurių nėra“.
Šiuo metu, jo akimis, politikai, artėjant rinkimams, traukia vis daugiau pasiūlymų ir pageidavimų ką nors padidinti, tai algas, tai ką nors kita. Nors turėtume suprasti, kad jau pasiekėme skolinimosi lubas, negalime turėti didesnio nei 3 proc. biudžeto deficito, tad vietos krūvai pageidavimų ne tiek ir likę.
„Suprantu, kitąmet rinkimai, tad visų partijų atstovai tarpusavyje konkuruoja ir bando pasiūlyti vis daugiau. Matome, pasiūlymai pasipylė kaip įvairiausios dovanos iš gausybės rago, o opozicija nori pasiūlyti ir dar daugiau.
Bet kiekvienas rinkėjus gerbiantis politikas, atnešantis tokius pasiūlymus į Seimą, turėtų pasakyti, iš kur tam paimtų pinigų. Norite sukurti papildomą mokestinę lengvatą šeimoms. Ačiū už pasiūlymą, dėl to tikrai nenuliūsčiau, bet pasakykite, iš kur tuos pinigus paimsite.
Skolintis daugiau nebegalime, tai reikėtų mažinti kurias nors išlaidas arba didinti mokesčius. Jei norite didinti mokesčius, tai kuriuos?
Nereikia daug proto išsakyti pageidavimams didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), minimalią mėnesio algą (MMA) ar viešojo sektoriaus atlyginimus, bet sugalvoti, iš kur tuos pinigus paimti, jau sudėtinga. To mes ir pasigendame“, – kalbėjo N.Mačiulis.
Lietuva praranda konkurencingumą
Nors dėl gyventojų lūkesčių ir eksporto rodiklių, palyginti su kitomis šalimis, neatrodome taip prastai, anot Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) vadovo Vidmanto Janulevičiaus, negerai, jog Lietuvos konkurencinės sąlygos prastėja.
„Jos prastėja dėl žaliavų tiekimo, augančių atlyginimų, bet kartu nekylančio efektyvumo, prastėja ir todėl, kad kapitalas brangsta, papildomi mokesčiai įvedami. Lietuva pagal mokesčius yra 9 vietoje. Atrodo, tai nėra taip blogai, bet pasižiūrėkime, kas yra virš mūsų, o tai – mūsų konkurentės. Tai Estija, Latvija, Čekija, Šveicarija. Todėl tokiu sudėtingu metu turime išlikti konkurencingi.
Be to, mūsų pagrindinėse rinkose, į kurias eksportuojame, tai Šiaurės ir Vidurio Europoje, o jei dar konkrečiau, Skandinavijoje ir Vokietijoje, jokių gerų ženklų nesimato. Palyginti su pernai, mūsų eksportas susitraukė 6 proc., nors ir, palyginti su šių metų pradžia, rugpjūtį ir rugsėjį matėme šiokį tokį pagyvėjimą.
Bet metų pabaigoje įmonių rodikliai nebus geri, nes kaštai auga ir daugelis šiandien gaminamos produkcijos eksportuojamos į minusą, nes pernai ir šiemet energetikos kaštai bei kapitalas kainuoja brangiau.
Energetikos ištekliai, geopolitika ir prieiga prie kapitalo turbūt yra trys svarbiausi dalykai. Svarbu ir tai, kad valdžios sprendimai nepablogintų esamos situacijos“, – sakė V.Janulevičius.
O kad Lietuva praranda konkurencingumą, nebėra tokia patraukli, rodo ir investicijos.
„Pernai Lietuva vietos ir užsienio investicijų sulaukė tik 1 proc. punkto nuo BVP, Latvija, kuri nėra tarp saugiausių šalių, – 3,2 proc. p., Estija, irgi turinti sieną su Rusija, – 3,8 proc. p., Lenkija – 5,1 proc. p. Pasižiūrėkime į šiuos skaičius. Turime stengtis, kad mūsų investicijos nesustotų ir augtų“, – ragino jis.
Kaip teigė pašnekovas, apskritai anksčiau investicijos Europos Sąjungoje (ES) ir JAV skyrėsi tik 8–10 proc. p., o dabar – 40 proc. p. Tad kai pernai Europoje investicijos sumažėjo dviem trečdaliais, JAV jos tiek pat išaugo.
Anot V.Janulevičiaus, JAV paprastina dokumentus, biurokratiją ir tai veikia, tad jis ragina ir Lietuvą sekti ne dalies ES šalių pavyzdžiais, o JAV.
Be to, net ir Baltijos šalių ar Lenkijos pavyzdžiai nėra tokie prasti. Kaip teigė pašnekovas, ten mokestinė sistema paprastesnė, yra taikomi tik keli skirtingi tarifai, o ne tokia gausybė kaip Lietuvoje. Kai viskas taip paprasta, nereikia ir mokesčių inspekcijose įdarbinti begalės žmonių verslų ir gyventojų patikroms vykdyti.
„Lengviausia būtų kopijuoti, jeigu jau nieko gero nesugalvojame patys“, – patarė V.Janulevičius, suprantantis, jog kai kurios šalys galbūt gerąja praktika nesidalija arba nepatvirtina, kad tam tikri sprendimai pas juos puikiai veikia, nes, nors mes ir esame draugiškos šalys, vis tiek išliekame konkurentės.
„Kitos šalys, matydamos mūsų pasiekimus, bijo, kad dar labiau ekonomiškai iššoksime į viršų ir jas aplenksime, todėl ne visada pasako, kad jų pasirinkti sprendimai yra teisingi“, – papildė jis.
Jo manymu, Lietuvoje taip pat reikėtų efektyvinti viešąjį sektorių, kuriam atlyginimai vis didinami, bet procesai dėl to niekaip nepagreitėja ir kartu tai stabdo privataus verslo vystymąsi. Biurokratijos mažinimas būtų vienas paprasčiausių ir pigiausių sprendimų, ką būtų galima padaryti, norint, kad ekonomika žengtų pirmyn.
„Dabar yra taip: jei nustatyta, kad atsakymas bus pateiktas pateiktas iki 19 darbo dienų, tai visas 19 dienų ir reikia laukti. Paskutinės dienos vakarą tik būna atsakoma“, – piktinosi jis.
„Pažiūrėkime, kad ir į viešuosius pirkimus. Matome, kad bylinėjamasi po 5 metus. Kas iš to laimi? Mes tik prarandame pinigus ir laiką, ekonomika į priekį nejuda“, – akcentavo V.Janulevičius.
