Palyginti su rugsėju, vartotojų pasitikėjimo rodiklio sumažėjimui didžiausią įtaką turėjo šalies ekonominės padėties perspektyvų per ateinančius 12 mėn. vertinimas.
Spalį, palyginti su rugsėju, gyventojų, manančių, kad šalies ekonominė padėtis gerės, dalis sumažėjo 4 procentiniais punktais, besitikinčių, kad padėtis blogės, dalis padidėjo 7 procentiniais punktais.
Gyventojų nuomonė apie namų ūkio finansinės padėties perspektyvas, palyginti su rugsėju, beveik nepasikeitė: 26 proc. gyventojų tikėjosi, kad per ateinančius 12 mėn. ji gerės, 12 proc. manė, kad ji blogės (rugsėjį – atitinkamai 23 ir 11 proc.).
Spalį 42 proc. gyventojų teigė, kad prognozuoti namų ūkio finansinę padėtį yra lengva ar gana lengva, 54 proc. gyventojų – gana sunku ar sunku (rugsėjį – atitinkamai 47 ir 48 proc.), nurodo agentūra.
Vertinant namų ūkio finansinės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėn., spalį, kaip ir rugsėjį, 19 proc. gyventojų teigė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis pagerėjo, 31 proc. manė, kad ji pablogėjo (rugsėjį – 26 proc.).
Skelbiama, kad spalį 27 proc. gyventojų nurodė, kad per artimiausius 12 mėn. tokiems pirkiniams kaip baldai ar buitinė technika ketina išleisti daugiau nei per praėjusius 12 mėn., 20 proc. – mažiau (rugsėjį atitinkamai 29 ir 19 proc.).
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime spalį skyrėsi 2 procentiniais punktais: mieste jis buvo minus 1, kaime – minus 3. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 2, kaime – 4 procentiniais punktais.
Per metus (2023 spalį, palyginti su 2022 m. spaliu) vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 13 procentinių punktų.
Vertindami šalies ekonominės padėties pasikeitimą per praėjusius 12 mėn., spalį 16 proc. gyventojų teigė, kad ji pagerėjo (rugsėjį – 17 proc.), 52 proc. – kad pablogėjo (rugsėjį – 47 proc.).
Esamą savo šeimos finansinę padėtį spalį gyventojai vertino šiek tiek prasčiau nei praėjusį mėnesį. Spalį 51 proc. gyventojų atsakė, kad jie daugiau ar mažiau sutaupo, 7 proc. gyventojų teigė, kad gyvena iš santaupų ar skolintų lėšų (rugsėjį atitinkamai – 55 ir 6 proc.).
Nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn. tikėjosi 49 proc. gyventojų, 19 proc. teigė, kad visiškai nesitiki nors kiek sutaupyti (rugsėjį – atitinkamai 52 ir 16 proc.).
Spalį gyventojų nuomonė apie bedarbių skaičiaus tikėtinus pokyčius per ateinančius 12 mėn., palyginti su praėjusiu mėnesiu, šiek tiek pablogėjo: 44 proc. gyventojų manė, kad bedarbių skaičius per ateinančius 12 mėn. augs (rugsėjį – 43 proc.), kaip ir praėjusį mėnesį 12 proc. gyventojų tikėjosi bedarbių skaičiaus mažėjimo.
