VK ir Finansų ministerijos valdžios sektoriaus deficitų projekcijos 2023–2024 m. reikšmingai nesiskiria. Biudžeto projekte numatomas 2024 m. valdžios sektoriaus deficitas nesieks 3 proc. BVP, tačiau bus didesnis nei 2023-iaisiais. Tuo metu daugelis euro zonos valstybių projektuoja mažesnius 2024 m. deficitus nei 2023 m. Dauguma šalių, tarp jų ir Lietuva, laikysis 3 proc. BVP deficito Mastrichto kriterijaus. Mastrichto sutartyje įtvirtinti skolos ir deficito kriterijai nusako fiskalinės drausmės reikalavimus Europos Sąjungoje.
VK vertinimu, 2024 m. šalies ekonomika bus stipriau skatinama nei 2023 m. Toks skatinimas, kai ekonomika auga žemiau savo potencialaus lygio, yra galimas. Vis dėlto, VK nuomone, skatinti ekonomikos su dar didesnėmis išlaidomis, nei numatyta biudžeto projekte, šiuo metu nederėtų.
Egzistuojančios rizikos, ypač susijusios su didesniu išlaidų poreikiu krašto gynybai ir saugumui, ir suprastėjusi ekonominė situacija galėtų lemti didesnį deficito dydį. Kadangi nėra priimta sprendimų dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio, socialinių išmokų ar viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimo 2025–2026 m., biudžeto projekte neatsispindi jų įtaka. VK vertinimu, jei šie sprendimai būtų priimti, kartu nenumatant ir papildomų pajamų šaltinių, 2025–2026 m. valdžios sektoriaus deficitas galėtų peržengti Mastrichto kriterijaus ribą. Atitinkamai tai lemtų ir sparčiau augančią skolą, kuri 2026 m. siektų beveik 46 proc. BVP.
„Kasmet su biudžetu priimami sprendimai, kurie neigiamai veikia valdžios sektoriaus balansą. VK vertinimu, šio sektoriaus deficitas vidutiniu laikotarpiu, tikėtina, augs, o jo finansavimas dėl išaugusių palūkanų tampa vis brangesnis. Dėl šių priežasčių reikia papildomų tvarių pajamų šaltinių. Jei tokių pajamų nebus numatyta, tai gali lemti valstybės išlaidų ribojimą arba fiskalinės drausmės taisyklių nesilaikymą ateityje“, – teigė Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Jurga Rukšėnaitė.
Nuo 2020 m. dėl paskelbtų išskirtinių aplinkybių taikoma tik dalis Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytų fiskalinės drausmės taisyklių. Išankstiniu vertinimu, 2024 m. Valstybinio socialinio draudimo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondų biudžetai sudaryti laikantis jiems taikomų taisyklių. VK vertinimu, išskirtinių aplinkybių tolesnio taikymo pagrindu laikant geopolitinę situaciją, svarbu įvertinti, ar struktūrinis deficitas auga dėl šios priežasties. Struktūrinis balansas apskaičiuojamas iš valdžios sektoriaus nominalaus balanso eliminavus ekonomikos ciklo poveikį bei vienkartinių ir laikinųjų priemonių įtaką.
Remiantis Finansų ministerijos duomenimis, numatoma, kad 2024 m. jis viršys vidutinio laikotarpio tikslą, kurį Seimas yra patvirtinęs kaip -1 proc. BVP. Tokia situacija išlieka net eliminavus paramos Ukrainai priemones. Tai rodo, kad ne tik šios išlaidos lemia struktūrinio deficito augimą ir indikuoja rizikas dėl fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi ateityje bei valdžios sektoriaus finansų tvarumo.
