„Su Susisiekimo bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijomis išgryninome skrydžių skatinimo modelį, pagal kurį Lietuvos oro uostai rūpinsis aviacijos bendrovių pritraukimu ir kokybiškų, verslui svarbių skrydžių pasiūlos užtikrinimu, o Vilniaus miestas prisidės prie šių maršrutų paklausos skatinimo. Esame įsitikinę, kad tiesioginių skrydžių jungčių tarp sostinės ir svarbių ekonomikos centrų užtikrinimas padės miestui augti tiek turizmo, tiek užsienio investicijų srityse“, – pranešime Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.
Programa taip pat reikalinga ruošiantis naujojo Vilniaus oro uosto terminalo atidarymui. Planuojama, kad pastačius naują terminalą oro uosto pajėgumai išaugs nuo 5 mln. keleivių (2019 m.) iki 8 mln. keleivių per metus.
„Pandemijos laikotarpiu sumažėję turizmo srautai atsigauna, o vis daugiau miesto svečių atvykti į Vilnių renkasi būtent lėktuvu. Kaip žinoma, per artimiausius porą metų šis keliavimo būdas taps dar patogesnis, todėl įgyvendindami programos tikslus siekiame efektyviai išnaudoti miesto turizmo potencialą ir didinti sostinės žinomumą tarptautiniame kontekste“, – sakė Vilniaus miesto meras.
Siekiant didinti Vilniaus miesto patrauklumą tarptautinio susisiekimo oru srityje, bus naudojamos nuo naujų metų didėsiančios turisto rinkliavos lėšos. Tarybos sprendimu, nuo sausio 1 d. rinkliava sieks 2 eurus už naktį vienam asmeniui.
Savivaldybė programai skirs 30 proc. lėšų iš vietinės rinkliavos, surinktos už naudojimąsi savivaldybės viešąja turizmo ir poilsio infrastruktūra, ir tokio pat dydžio sumą iš savivaldybės biudžeto, bet ne daugiau nei 20 proc. valstybės asignavimų sumos skrydžių skatinimui.
„Finansavimo mechanizmą sukonstravome taip, kad jis būtų susietas su programos rezultatais. Jei pažintinio ir verslo turizmo srautai didės, didės ir surenkama turisto rinkliavos suma, taigi – ir lėšos programai. Ir vėlgi, miestas įsipareigoja eiti koja kojon su valstybės politika, tačiau negali veikti atskirai. Susietumas su valstybės asignavimų dydžiu turi užtikrinti programos proporcingumą ir tęstinumą net ir vykstant politiniams pasikeitimams“, – pažymėjo V. Benkunskas.
Poreikis keisti nuo 2017 metų pabaigos galiojantį turisto rinkliavos dydį kilo dėl besikeičiančios ekonominės situacijos ir augančių paslaugų kainų – pagal metinius infliacijos rodiklius, esamo rinkliavos mokesčio perkamoji galia nuo 2017 m. nuvertėjo 42 proc. Būtinybė kelti rinkliavos dydį šiemet aptarta su Turizmo tarybos atstovais.
Ši rinkliavos didinimui pritarė, tačiau kartu įvardijo poreikį nustatyti tikslų papildomai surenkamų lėšų panaudojimo būdą. Tarybos patvirtinta skrydžių skatinimo programa, kurios finansavimui bus naudojamos turistų rinkliavos lėšos, duos abipusės naudos: savivaldybė kartu su „GO Vilnius“ sieks didinti sostinės žinomumą ir patrauklumą iš užsienio lėktuvais atvykstantiems turistams, o dėl to turėtų augti svetingumo sektoriaus užimtumas.
Nustatant turisto rinkliavos dydį, remtasi ir užsienio miestų pavyzdžiais. Hagoje vadinamasis pagalvės mokestis siekia 5,4 euro, Bolonijoje ir Bazelyje – 4 eurus, Eindhovene ir Bratislavoje – po 3,5 euro už naktį, Prahoje – 3,25 euro, Amsterdame – 3 eurus. Kai kuriuose užsienio miestuose papildomai prie turisto rinkliavos taikoma procentinė rinkliava, priklausomai nuo užsakyto nakvynės vietos numerio tipo. Šiemet turisto mokestis iki 2 eurų padidintas ir Palangoje.
