„Alyvuogių aliejaus beveik neįmanoma nusipirkti. Jis išparduotas“, – dar rugsėjo gale britų laikraščiui „Guardian“ sakė Italijos aliejaus pramonės milžino „Filippo Berio“ filialo Jungtinėje Karalystėje vadovas Walteris Zanre.
Alyvmedžiai Viduržemio jūros regione auginami jau tūkstančius metų, o vien Ispanijoje pagaminama pusė viso pasaulio alyvuogių aliejaus, tačiau dėl gaisrų ir vasarą kylančios temperatūros šios senovinės pramonės šakos ateitis darosi vis labiau neaiški.
Tarptautinės alyvuogių aliejaus tarybos duomenimis, šiais metais pasaulinė alyvuogių aliejaus gamyba turėtų sumažėti daugiau nei perpus.
Nuo sausros nukentėjo ne tik Ispanijos, bet ir kitų Viduržemio jūros regionų – nuo Graikijos iki Maroko ir Italijos – alyvmedžių augintojai. Tokios šalys kaip Tunisas, Turkija ir Sirija paskelbė alyvuogių aliejaus eksporto draudimus.
Alyvmedžių augintojas iš Ispanijos Rafa Guzmánas „The Guardian“ pasakojo, kad yra ir tokių augintojų, kurie nepriskynė nė kilogramo alyvuogių. Tad net jei alyvuogių aliejaus butelis kainuoja 8 eurus, to nepakanka, kad jie išsilaikytų.
„Visada pasitaikydavo prastų derlių. Bet du blogi derliai iš eilės? Nepamenu nė vieno, o man 50 metų ir nuo pat vaikystės su tėvu dirbau prie alyvmedžių“, – kalbėjo vyras.
Tarptautinės alyvuogių tarybos duomenimis, rugsėjį kilogramas aukščiausios kokybės pirmojo spaudimo alyvuogių aliejaus kainavo 852 eurus. Tai – daugiau negu keturis kartus brangiau nei 2020 m.
Kad situacija įtempta, rodo ir ši detalė: rugsėjo pradžioje pranešta apie „skystojo aukso“ vagystę iš Kordobos (Ispanija). Padaryta žala, kaip nuodo „businessinsider.com“ – 500 tūkst. JAV dolerių.
W.Zanre iš „Filippo Berio“ prognozuoja, kad artimiausiais metais padėtis taps dar prastesnė, nes klimato kaita lems karštesnius, sausesnius ir ekstremalesnius orus. „Labai trūksta vandens, – sako jis. – Ne tik alyvuogėms, bet ir visai Viduržemio jūros žemdirbystei.“
Atsargos išseko nesulaukus šviežio derliaus
„Alyvuogių aliejaus atsargos praktiškai išseko nesulaukus šviežio šių metų derliaus, nes 2022–2023 m. derlius buvo drastiškai prastesnis nei ankstesniais metais“, – portalui lrytas.lt sakė alyvuogių aliejaus someljė L.Davletšina.
Didžiausia alyvuogių aliejaus gamintoja Ispanija, įprastai užtikrinanti pusę viso pasaulio alyvuogių aliejaus gamybos, pagamino rekordiškai mažą kiekį – 680 tūkst. tonų vietoje 1450 tūkst. tonų, išgautų 2021– 2022 m., Italija – 200 tūkst. tonų vietoje standartinių 300 tūkst. tonų, Tunisas – 190 tūkst. vietoje 250 tūkst. tonų, Marokas – 100 tūkst. tonų vietoje 140 tūkst. tonų, Portugalija – 120 tūkst. tonų, vietoje 190 tūkst. tonų.
Didesni nei tikėtasi aliejaus gavybos kiekiai buvo tik Graikijoje – 340 tūkst. vietoje turėtų 220 tūkst. tonų ir Turkijoje: 310 tūkst. tonų vietoje 200 tūkst. tonų 2021–2022 m.
L.Davletšina pabrėžė: svarbu žinoti, kad aukščiau minėtų Šiaurės Afrikos valstybių aliejus plačiai naudojamas gaminti ES ir ne ES kilmės aliejų mišinius.
„Šiais metais taip pat prognozuojamas aliejaus trūkumas, tačiau dar anksti, kad būtų galima pateikti objektyvius skaičius. Pirmi signalai pasiekė iš Ispanijos, Graikijos, Turkijos. Jie toli gražu nėra džiuginantys. Italija, Portugalija ir Tunisas, tikėtina, šiemet patirs mažesnius nuostolius“, – portalui lrytas.lt sakė L.Davletšina.
Pašnekovė atkreipė dėmesį į dar vieną aspektą: klimatinės sąlygos ne tik sumažino būsimo pagamintino aliejaus kiekį – jau pirmieji bandymai rodo itin žemą aliejaus išgavimo procentą iš 100 kg alyvuogių. Dabar iš 100 kg ankstyvojo skynimo alyvuogių išgaunami 8 litrai aliejaus, kai pernai būdavo 12 litrų.
„Šalnos, kruša, liūtys alyvmedžių žydėjimo laikotarpiu, didelės sausros, pasibaigusios fataliais gaisrais, rekordiški mėnesiu ilgiau užsitęsusios vasaros karščiai Pietų Europoje atneša iššūkių alyvuogininkystės sektoriui.
Dar nepamiršta ir sniego audra Filomena, praūžusi prieš dvejus metus, kuri viename prestižiniame aliejaus ūkyje Andalūzijoje sunaikino beveik 100 ha alyvmedžių. Jiems atkurti, kol naujai pasodinti alyvmedžiai pradės duoti pirmąjį derlių, prireiks 3–5 metų. Taip nukentėjusių ūkių – dešimtys, o gal šimtai“, – kalbėjo alyvuogių aliejaus someljė.
Bus deficitas
Ar gali nutikti taip, kad pristigs ir ne ES kilmės alyvuogių aliejaus? Viskas priklausys nuo bendro visų aliejaus rinkoje dominuojančių valstybių gamintojų išgauto alyvuogių aliejaus kiekio. Ispanijai, didžiausiam alyvuogių aliejaus tiekėjui pasaulyje, šie metai prognozuojami vos geresni nei praėjusieji.
Anot L.Davletšinos, jau dabar akivaizdu, kad metinis pasaulinis aliejaus poreikis nebus pasiektas net ir visoms likusioms aliejaus gamintojoms pademonstravus neblogą rezultatą. Aliejaus deficitas bus, klausimas tik – kokio dydžio.
Pašnekovė mini: bazinio alyvuogių aliejaus kaina dar nepasirodžius šviežio derliaus aliejams kai kuriais atvejais šoktelėjo iki 40 proc. Alyvuogių aliejaus kainos visame pasaulyje dabar siekia iki šiol neregėtas aukštumas. Menkai tikėtina, kad kainos per metus kris.
Įtempta situacija
Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, portalui lrytas.lt patvirtino: „Tikrai taip. Situacija dėl alyvuogių aliejau įtempta“.
Šiuo metu lentynose esantis aliejus yra praeitų metų derliaus. Naujo derliaus alyvuogių aliejus mus pasieks šių metų pabaigoje – kitų metų pradžioje. „Tačiau dėl 2023 m. derliaus teigiamų prognozių nėra. Kita vertus, dabar alyvuogių aliejaus tiekimas nėra sutrikęs. Manome, kad to nebus ir ateityje“, – komentavo V.Budrienė ir pridėjo, kad „Iki“ tinkle alyvuogių aliejaus iš visų aliejų nuperkama 15 proc., saulėgrąžų – 60 proc., rapsų – 20 proc.
Kainos kilo ne tik dėl sausros
Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė, prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento vadovė, portalui lrytas.lt perdavė, kad dėl sausrų jau nebe pirmas alyvuogių derlius Europoje yra išties menkas. Tai turi įtakos alyvuogių aliejaus pasiūlai ir šio produkto kainai.
„Suprantame, kad klimato kaita neišvengiamai koreguoja ir koreguos mūsų asortimentą ateityje, tačiau į tai reaguojame ir nuolat ieškome alternatyvų. Ir visgi alyvuogių aliejaus žadame nepritrūkti. Juolab, kad prekybos tinkle turime itin platų asortimentą įvairių šalių gamintojų produkcijos, tad pirkėjams galime pasiūlyti ir kitų aliejaus rūšių“, – komentavo I.Trakimaitė-Šeškuvienė.
Ispanija – pagrindinė alyvuogių aliejaus gamintoja Europoje. Įtaką ispaniško alyvuogių aliejaus kainoms taip pat turėjo ir dėl geopolitinės situacijos augusios gamybos sąnaudos, kurias didino pabrangusi elektra, taip pat kilusios stiklo butelių kainos.
Lyginant 2022 m. paskutinįjį ketvirtį su 2023 m. pirmuoju ketvirčiu, ispaniško alyvuogių aliejaus kaina augo apie 30 proc. Kaip toliau keisis alyvuogių aliejaus kaina, anot „Maximos“ atstovės, prognozuoti kol kas sunku.
Vienas labiausiai klastojamų maisto produktų pasaulyje
Kaip portalui lrytas.lt teigė L.Davletšina, per pastarąjį dešimtmetį stebimas didelis alyvuogių aliejaus suvartojimo augimas – tikėtina, alyvuogių aliejaus butelį rasime beveik kiekvieno lietuvio namuose.
Deja, dėl aukštos išgavimo savikainos, o dabar ir dėl stygiaus, alyvuogių aliejus išlieka vienas labiausiai klastojamų maisto produktų pasaulyje. „Tikėtina, kad siekiant išvengti trūkumo, alyvuogių aliejus bus maišomas su rafinuotais augaliniais rapsų ar saulėgrąžų aliejais. Tad būkime atidūs.
Kokybiškas alyvuogių aliejus visuomet pasižymi šviežiu gaiviu aromatu, kartumu burnoje, aštrumu, pikantiškumu aliejų nurijus ir neturi riebumo, klampumo“, – patarė alyvuogių aliejaus someljė.
Ji pridūrė: kokybiškas ypač tyras alyvuogių aliejus – labai sveikas, maistingas ir naudingas ingredientas. Žemo rūgštingumo ankstyvojo skynimo alyvuogių aliejai pasižymi itin stabiliomis molekulėmis, todėl tinka kepti.
Alyvuogių aliejus – tai itin puikūs augalinės kilmės riebalai, kuriuose dominuoja mononesočiosios riebalų rūgštys (omega 9). Kokybiškame alyvuogių aliejuje – daug natūralių antioksidantų polifenolių, kurie apsaugo organizmą nuo oksidacinės pažaidos ir gali apsaugoti nuo širdies ir kraujagyslių ligų, onkologinių ligų ar senatvinių ligų vystymosi.
Pašnekovė aiškino, kad aliejaus kokybė priklauso ne nuo šalies ar regiono, kuriame jis pagamintas, bet nuo gamybos tradicijų, technologijų, alyvuogininkystės principų bei konkretaus gamintojo tikslų – jis orientuotas į kokybę ar į kiekį.
Gaminant kokybišką alyvuogių aliejų, skinamos ankstyvojo derliaus nesunokusios, žalios alyvuogės, kuriose gausu natūralių antioksidantų. Aliejai spaudžiami šaltai, ne tik neviršijant leistinos 27 laipsnių temperatūros, bet ir gerokai žemesnėje – 22–25 laipsnių – temperatūroje. Taip išgaunami mažesni kiekiai, tačiau aukštos kokybės produkto. Tokie aliejai pasižymi ir itin žemu rūgštingumu.
„Aliejui naudojant vėlyvojo skynimo alyvuoges, kurios dažnai jau būna pernokusios, išpampusios, su defektais, galima išgauti iki 30 proc. aliejaus iš 100 kg alyvuogių. Be to, tokie aliejai išgavimo metu dažnai kaitinami iki 35 ar net 40 laipsnių temperatūroje.
Iš nekokybiškų alyvuogių išspausti aliejai pasižymės didesniu nei 0,8 proc. rūgštingumu, todėl pateks į tyro (gryno) arba lampante aliejaus kategoriją. Lampante aliejai dėl didelio rūgštingumo ir atitinkamai didelio toksinų kiekio privalo būti rafinuojami, t.y. apdorojami cheminiu būdu.
Iš antrinio produkto – alyvuogių išspaudų – aliejų galima išgauti tik rafinavimo būdu“, -aiškino L.Davletšina.
