Ekonomistas apžvelgė pramonės situaciją šalyje.
„Apdirbamosios gamybos, neįtraukus naftos produktų gamybos, produkcija lyginamosiomis kainomis buvo 0,2 proc. mažesnė negu rugpjūtį ir 1,5 proc. mažesnė negu prieš metus. Rugpjūtį metinis nuosmukis buvo 2,2 proc., taip kad pokyčiai nėra reikšmingi.
Kaip ir ankstesniais mėnesiais geriausiai sekėsi elektros įrangos, transporto priemonių ir optinės, kompiuterinės įrangos gamintojams, prasčiausiai – medienos, baldų, plastiko gaminių gamintojams.
Mažesniam pramonės nuosmukiui negu ankstesnį mėnesį teigiamą įtaką darė didėjusi chemijos produktų gamyba – tikėtina, kad labiausiai prisidėjo didesne apimtimi dirbusi „Achema“.
Taip pat augo ir naftos produktų gamyba – tai „Orlen Lietuva“ indėlis“, – rašė T.Povilauskas.
Jis taip pat aptarė ir baldų sektoriaus produkcijos skaičius. Produkcija rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, šiek tiek išaugo. Tai patvirtina prognozes apie laikiną stabilizaciją žemame lygyje.
„Rugsėjį truputį padidėjo ir plastiko gaminių gamyba, tačiau metinis nuosmukis liko dviženklis veikiausiai nulemtas prastų kelių didžiųjų PET granulių gamintojų gamybos rezultatų.
Visa tai reiškia, kad 2023 m. III ketv. Lietuvos pramonė daugiau mažiau atlaikė iššūkius (ketvirtinis nuosmukis minimalus), bet apie pagyvėjimą artimiausiais ketvirčiais minčių nelabai yra“, – komentavo ekonomistas.
