Didmeninės elektros kainos kyla antrą savaitę iš eilės ir spalio 16–22 d. vidutiniškai kainavo 87,9 euro/MWh. Taip pat brango kiti energijos ištekliai: gamtinės dujos – 8 proc., biokuras – 3,87 proc., o „Brent“ rūšies nafta – 3,9 procento.
Praėjusią savaitę vidutinė elektros kaina Lietuvoje siekė 87,9 euro/MWh ir buvo 25,6 proc. didesnė nei ankstesnę savaitę, kai vidutiniškai kainavo 70 eurų/MWh. Elektros kainų didėjimui daugiausiai įtakos turėjo 25,7 proc. mažėjusi elektros gamyba vėjo elektrinėse, dėl vėsių orų 5,2 proc. augęs Lietuvos elektros energijos vartojimas.
Didmeninės elektros kainos didėjo visame Baltijos jūros regione. Latvijoje bei Estijoje kainos buvo identiškos Lietuvos kainoms ir didėjo nuo 70 eurų/MWh iki 87,9 euro/MWh, arba 25,6 procento. Švedijos SE 4 zonoje didmeninės elektros kainos didėjo nuo 20,8 euro/MWh iki 26,2 euro/MWh, arba 25,9 proc., Vokietijoje padidėjo 21,2 proc. – iki 94,5 euro/MWh, Lenkijoje – 23,9 proc., iki 106,6 euro/MWh, o Suomijoje – 32,9 proc., nuo 22,1 euro/MWh iki 29,3 euro/MWh.
Stebint naujausius elektros kainų ateities sandorius, matyti, kad Vokietijoje elektros kainos ateinančiais metais numatomos 113–144 eurų/MWh, Šiaurės Europoje prognozuojama kaina 32–83 eurų/MWh ribose. Nagrinėjamą savaitę Lietuvos didmeninės elektros kainos išlieka artimesnės Vokietijos kainų lygiui.
Lietuva nagrinėjamą savaitę pasigamino 59 proc. visos reikalingos elektros energijos. Trūkstamą elektros energijos kiekį Lietuva kompensavo importu iš Švedijos bei Latvijos. Lietuvoje bendra elektros gamyba spalio 16–22 d., palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 16,9 proc. ir siekė 139 GWh. Vėjo elektrinėse buvo pagaminta 55,5 proc. šio kiekio, saulės elektrinėse – 9,2 proc., hidroelektrinėse – 11 proc., šiluminėse elektrinėse – 14,8 proc., likusioji dalis – kitose elektrinėse.
Gamtinės dujos ir toliau brangsta. TTF prekybos taške Nyderlanduose kainų vidurkis, palyginti su ankstesne savaite, padidėjo 8 proc. – nuo 41 euro/MWh iki 44,2 euro/MWh. Pagal gamtinių dujų kainų ateities sandorius, gamtinių dujų kainos ateinantiems metams prognozuojamos panašiame 50–60 eurų/MWh lygyje, kaip ir buvo manoma prieš savaitę.
Europos dujų saugyklų užpildymas šiuo metu siekia 98,4 proc. (praėjusią savaitę buvo 97,9 proc.).
Inčukalnio dujų saugyklos užpildymo lygis šiuo metu – apie 95,9 proc. ir nagrinėjamą savaitę išliko panašiame lygyje.
Spalio 16–20 d. Klaipėdos SGD terminalas veikė 74 proc. pajėgumu. Per šį terminalą į Lietuvą buvo importuota 452,5 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 522,2 GWh). Iš Lenkijos buvo gauta 21,6 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę 68,4 GWh). 141,7 GWh šių gamtinių dujų tekėjo į Latviją (ankstesnę savaitę – 287,8 GWh). Dujų suvartojimas Lietuvoje nagrinėjamą savaitę augo 15,6 procento.
Biokuras Lietuvoje brangsta antrą savaitę iš eilės. Nagrinėjamą savaitę biokuro kaina mūsų šalyje buvo 3,87 proc. didesnė nei ankstesnę savaitę – kaina pasiekė 21,49 euro/MWh lygį. Pernai tuo pačiu metu biokuras Lietuvoje kainavo 43,32 euro/MWh.
Baltijos šalyse pigiausi degalai ir toliau išlieka Lietuvoje. Benzinas yra pigesnis už dyzeliną – vidutinės kainos atitinkamai yra 1,557 euro/l ir 1,575 euro/l.
Vidutinės benzino kainos šiuo metu visose lyginamose valstybėse yra 4,9–8,3 proc. mažesnės nei buvo prieš metus. Dyzelino vidutinės kainos per pastaruosius 12 mėn. visose lyginamose valstybėse sumažėjo 10,3–18 proc. Per šį laikotarpį benzino vidutinė kaina daugiausiai sumažėjo Lietuvoje (atpigo 8,3 proc., arba 0,14 euro/l), dyzelino – Lenkijoje (atpigo 18 proc., arba 0,30 euro/l).
2023 m. pirmąjį ketvirtį benzino vidutiniai pardavimo kaštai sudarė 0,09 euro/l, dyzelino – 0,14 euro/l. Antrąjį ketvirtį benzino ir dyzelino vidutiniai pardavimo kaštai buvo vienodi – po 0,10 euro/l. Trečiąjį ketvirtį benzino vidutiniai pardavimo išliko tokie patys (0,10 euro/l), o dyzelino – sumažėjo iki 0,07 euro/l. Ketvirtojo ketvirčio pradžioje (spalio 1–16 d.) pardavimo kaštai padidėjo: benzinui jie sudaro 0,16 euro/l, dyzelinui – 0,09 euro/l.
