Įmonės bandys kompensuoti iš savo kišenės
Anot INVL vyriausiosios ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės, būtent karai dažniausiai iššaukia naftos krizes ir jei į šį konfliktą įsitrauktų Iranas, drastiškus kainos šuolius tikrai išvysime.
„Iranas valdo labai svarbų sąsiaurį, per kurį į pasaulį keliauja reikšminga naftos dalis, tad bet kokie veiksmai gali staigiai išbalansuoti visą naftos rinką, kuri ir dabar toli nuo balanso, nes, kaip žinome, OPEC+ šalys jau dabar prisukusios naftos kranelius, neduoda pakankamai naftos į rinką, o tai buvo užviję naftos kainą į aukštumas, net iki 97 dolerių už barelį. Bet šis skaičius dėl karinių veiksmų Artimuosiuose Rytuose nebūtinai bus viršutinė riba“, – praėjusią savaitę apžvelgdama ekonomiką aiškino I.Genytė-Pikčienė.
Jos prognozėmis, jei karinis konfliktas eskaluotųsi, įsitrauktų daugiau šalių, naftos kaina gali perkopti 100 ar 150 dolerių už barelį ribą ir pakaitinti infliaciją, nes energetikos nešėjų kainos tiesiogiai veikia trąšų, žemės ūkio žaliavų kainas, turi poveikį ir kitoms prekėms bei paslaugoms, mat nė viena sritis neapsieina be transportavimo, vadinasi, be degalų.
„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas taip pat tikino, jog dėl šios situacijos tikriausiai Lietuvoje nebematysime mėnesio defliacijos.
„Vien rugsėjį, per mėnesį, transportavimo paslaugos Lietuvoje spėjo pabrangti 0,5 proc. Maždaug tiek pat pakilo ir bendra mėnesio infliacija. Tad sakyčiau, jog taip pakilusios energetikos kainos gali paskatinti nedidelę prekių infliaciją, nes būtent prekių segmentas į energetikos kainas reaguoja jautriausiai“, – komentavo A.Izgorodinas.
Visgi ekonomistas neatmeta galimybės, kad, jei naftos kainos dar pakiltų, prekybininkai kainų gali nedidinti ir pabrangimui padengti naudoti savo pelno maržas.
„Manau, kad tai galime matyti ilgo galiojimo prekių segmente, kurių vartojimas labai priklauso nuo palūkanų. Kadangi palūkanų našta dabar labai padidėjusi, žmonės perka mažiau ilgo vartojimo prekių, tarkime, informacinių technologijų (IT), elektronikos, visokiausių garso priemonių. Tikėtina, kad tokios įmonės vis tiek bandys kainas mažinti, nepaisant to, kad energetikos kainos pakils.
Bet klausimas, kiek yra to pelno maržų, nes įmonėms taip pat yra padidėjusios paskolų įmokos, atlyginimai, tikriausiai mažos ar vidutinės įmonės nelabai turi lašinių, kad galėtų kompensuoti energetikos kainų padidėjimą iš savo kišenės“, – portalui lrytas.lt teigė pašnekovas.
Tačiau štai maisto segmente sunku nuspėti, ką galime išvysti. Kaip teigė A.Izgorodinas, tos įmonės, kurių didelę kaštų dalį sudaro energetika, tikriausiai neturės kitos išeities, kaip tik didinti kainas, o energetikai mažiau jautrios stengsis jų nepūsti, nes prekių vartojimas Lietuvoje ir taip traukiasi.
„Matome didelį maisto vartojimo sulėtėjimą, tad, manau, tokios įmonės stengsis kaip įmanoma kainų nedidinti, bet, jeigu energetikos kainos išliks aukštame lygyje kelis mėnesius iš eilės, gali būti, kad kai kurios maisto prekės brangs“, – prognozavo A.Izgorodinas.
Ir jeigu prekės bent kiek pabrangs, anot ekonomisto, gyventojai kaipmat ims atsisakyti ne pirmojo būtinumo maisto prekių, tokių kaip gurmaniškos prekės, brangūs sūriai ir pan. Prekyba tokiais produktais galėtų sumažėti net 10 proc.
Visgi prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis skaičiuoja, jog naftos kainoms ir skaičiams degalinių švieslentėse padidėjus prekių branginti tikriausiai netektų, mat degalai nesudaro didžiosios įmonės kaštų dalies.
„Dauguma lygiai taip pat reaguoja ir kai degalų kainos sumažėja 10–20 proc. Visi iškart tikisi, kad parduotuvėse kainos sumažės. Bet tokie svyravimai įtakos prekių kainoms nedaro. Žinoma, jei degalai pabrangs 3 kartus, tuomet tikrai turėsime didinti kainas“, – portalui lrytas.lt teigė jis.
„Ir jeigu neįvyks joks force majeure, aš netikiu, kad kainos keisis. Šiuo metu jos yra stabilios ir turėtų tokios išlikti“, – papildė D.Dundulis.
Kitąmet prekės gali brangti
Visgi pašnekovai įžvelgia nemenkų rizikų ateinantiems metams, dėl kurių kainos lentynose bus koreguojamos.
A.Izgorodinas atkreipė dėmesį ne tik į naftos, bet ir į dujų kainą, kuri Europoje liepos mėnesį siekė apie 30 Eur/MWh, o dabar jau perkopusi 50 Eur/MWh ribą. Anot jo, tai tik patvirtina, kad šį rudenį kaštų spaudimas verslui vėl yra nemažas, bet kartu indikuoja ir ateinančių metų rizikas.
„Yra daug optimizmo tarp vartotojų ir įmonių, tikimasi, kad energetikos sektoriuje krizė nepasikartos.
Bet kitų metų pirmąjį ketvirtį euro zonos pramonė sustiprins gamybą, prasidės pramonės atsigavimas. Tai gali reikšti, kad kitų metų pavasarį energetikos kainos ims kilti“, – teigė jis.
Tad gali būti, jog infliacija dar neišsikvėpė ir kitąmet ji vėl bus pakaitinta.
D.Dundulis įvardijo ir nuo ateinančių metų sausio 1 d. įsigaliosiantį akcizą suskystintoms naftos dujoms (SND). Bus pradėtas taikyti 304,1 Eur/t akcizo mokestis, kai daugelį metų verslai ir gyventojai nuo jo buvo atleisti.
„Juk didelė dalis gamintojų naudoja šias dujas, pernai, kai gamtinės dujos pabrango, nemažai verslų perėjo prie pigesnių SND dujų, įsirengė saugyklas, mes šiuo metu taip pat statomės saugyklas.
Bet kitąmet SND pabrangs taip, kad nebeapsimokės jų naudoti. Savaime suprantama, dėl to produkcijos savikaina augs, nes dujos sudaro didelę dalį visų gamintojų išlaidų. Net ir pas mus pieno gamyboje dujos sudaro didelę dalį, juk reikalingas garas“, – pasakojo jis, paminėdamas, kad prekių kainos galėtų pasikeisti po šio akcizo įsigaliojimo praėjus dviem trims mėnesiams.
Kaip sakė pašnekovas, jei nafta brangs, tai atsilieps visam pasauliui, o štai šių SND pabrangimas bus matyti tik Lietuvoje, tad tai kirs mūsų šalies konkurencingumui, mat vien pasižiūrėję į kaimynines valstybes regime mažesnius skaičius: Lenkijoje akcizas – 13,14 Eur/t, Estijoje – 55 Eur/t, Latvijoje – nulinis.
„Pigesnė Lenkijos produkcija bus dar populiaresnė, nes mūsų prekės brangs. Tad dar daugiau lietuvių važiuos apsipirkti į Lenkiją“, – patikino D.Dundulis.
Apie tai yra pasisakiusi ir Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos (LGPPA) direktorė Dalia Ruščiauskienė: „Papildomai apmokestinus SND akcizais ir kintamąją dalimi (anglies dioksido dedamąja), kai jos vartojamos pramonėje, SND bus brangesnės, mažiau patrauklios vartojimui, bus ribojamas alternatyvus energijos išteklių tiekimas, mažinamas pramonės įmonių išteklių tiekimo saugumas ir, aišku, kils produkcijos savikaina. Akcizas turės įtakos grūdų džiovinimo paslaugos savikainai ir ją pirmieji pajus ūkininkai, o kiek vėliau – visi vartotojai.“
Pasak jos, pernai energijos kainoms šokus į viršų, įmonės skubiai ieškojo pigesnių alternatyvų, tad investavo į SND įrangą, įmonės tam net ėmė paskolas su didelėmis palūkanomis. Šioms investicijoms atsipirkti, D.Ruščiauskienės teigimu, prireiktų mažiausiai trejų metų, tad tai, kad akcizas įvedamas investicijoms net nespėjus atsipirkti, reiškia, jog verslai bus išmetę pinigus į balą.
