2023 metų rugsėjo mėnesį Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje atitinkamai užfiksuotas 0,2 proc., 0,3 proc. ir 0,4 proc. butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pakilo iki 1 613 eurų (+3 Eur/m²), 1 103 eurų (+3 Eur/m²) ir 1 078 eurų (+4 Eur/m²). Tuo tarpu Vilniuje ir Kaune butų pardavimo kainos per mėnesį sumažėjo 0,1 proc. ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai sudarė 2 568 (-3 Eur/m²) ir 1 724 eurų (-2 Eur/m²).
Per metus (2023 metų rugsėjo mėnesį, palyginti su 2022 metų rugsėjo mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 2,6 proc., Kaune – 3,2 proc., Klaipėdoje – 1,6 proc., Šiauliuose – 3,7 poc. ir Panevėžyje – 2,5 proc.
„Lietuvos būsto rinkoje ir toliau tęsiasi stagnacijos laikotarpis. Nors rinkos aktyvumo rodikliai nerodo jokių pagerėjimo ženklų, didžioji dalis būsto pardavėjų iš esmės nekeičia savo pardavimo strategijos ir yra pasirengę ilgesniam pardavimo procesui.
Pavyzdžiui, naujausios SEB banko apklausos duomenimis, 46 proc. apklaustų gyventojų Lietuvoje mano, jog būsto kaina per artimiausius dvylika mėnesių didės (2023 metų antrąjį ketvirtį taip manančių dalis sudarė 43 proc.). T. y. beveik pusė apklaustųjų artimiausiu metu dar tikisi būsto kainų augimo.
Kartu nekilnojamojo turto rinkoje taip pat yra nemažai būsto pardavėjų, kurie šiuo metu nelinkę koreguoti pardavimo kainos į mažesnę pusę ir linkę ilgau laukti potencialaus pirkėjo“, – sakė Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.
Tačiau sulėtėjęs rinkos aktyvumas dalį būsto pardavėjų visgi verčia peržiūrėti ne tik savo lūkesčius dėl pardavimo kainos, bet ir sutikti su potencialių pirkėjų pasiūlymais.
„Ne visi pardavėjai gali laukti ilgesnį laiką, todėl dažnai rinkoje matome atvejus, kuomet skubantys parduoti pardavėjai pirmiausia sumažina viešai skelbiamą pardavimo kainą (perdėtus savo lūkesčius), o vėliau dar turi atlaikyti potencialių pirkėjų spaudimą dėl papildomo kainos sumažinimo.
Šiuo metu norintys skubiau parduoti būstą turi pasiūlyti konkurencingą kainą, kadangi būsto ieškantys pirkėjai priima sprendimą dėl būsto įsigijimo tik tada, kai įsitikina, kad perkamo būsto kaina neviršija rinkos kainų lygio ar yra net žemesnė.
Jeigu bendras būsto rinkos aktyvumas išliks dabartiniame žemame lygyje ilgesnį laiką, tai būsto pardavėjų pozicijos dar labiau susilpnės ir rinkoje vis dažniau fiksuosime atvejus, kuomet būstas bus parduodamas žemesne kaina, nei anksčiau susiformavęs kainų lygis rinkoje“, – teigė R.Reginis.
VĮ Registrų centro duomenimis, 2023 metų rugsėjo mėnesį, palyginti su 2022 metų rugsėjo mėnesiu, Lietuvoje įsigyta 8 proc. mažiau senesnės statybos butų ir tai jau devynioliktas mėnuo iš eilės, kuomet šiame segmente yra fiksuojamas neigiamas sandorių metinis pokytis.
Didmiesčių pirminėje butų rinkoje situacija pastaruoju metu stabilizavosi, tačiau metiniai realizacijos rodikliai ir toliau išlieka su minuso ženklu. „Ober-Haus“ duomenimis, šių metų sausio-rugsėjo laikotarpiu užfiksuotos realizacijos apimtys, palyginti su 2022 metų vidurkiu, Vilniuje yra 16 proc. mažesnės, Kaune – 30 proc. mažesnės, o Klaipėdoje – 27 proc. mažesnės.
