Vilniaus apygardos teismas nagrinėja itin įdomią bylą – elektroninių pinigų įstaigos „deVere-eMoney“ akcininko N.J.Greeno ieškinį centriniam mūsų šalies bankui.
Brito įsitikinimu, nurodęs jam atsisakyti šios įmonės akcijų Lietuvos bankas (LB) pažeidė jo teisę į nuosavybę.
Be to, investuotojo ir jam atstovaujančių teisininkų nuomone, abejonių kelia ir motyvai, kad jis yra sulaukęs nuobaudų kitose valstybėse.
Prasidėjo prieš metus
Dar pernai lapkritį Lietuvos bankas laikinai sustabdė N.J.Greeno teisę balsuoti įmonės „deVere-eMoney“ akcininkų susirinkime ir nurodė iki šių metų vasaros pradžios parduoti valdomas akcijas.
„Priimant sprendimą atsižvelgta į tai, kad „Devere“ grupės įmonėms 2018–2022 m. Jungtinių Valstijų, Maltos, Japonijos, Tailando, Vengrijos, Botsvanos ir Naujosios Zelandijos finansų rinkos priežiūros institucijos taikė įvairias poveikio priemones.
Be to, Pietų Afrikos Respublikos finansų sektoriaus priežiūros institucija N.J.G., kaip pažeidimą padariusios įmonės vadovui, skyrė baudą ir penkerius metus uždraudė teikti finansines paslaugas šioje šalyje.
Įvertinus visus atvejus nustatyta, kad, pagal Lietuvos teisės aktus, minėtas asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir būti elektroninių pinigų įstaigos akcininku“, – tokį sprendimą tuomet paskelbė centrinis bankas.
Vadina raganų medžiokle
Tiesa, nuo to laikas kai kas pasikeitė. Pavyzdžiui, ta pati Pietų Afrikos Respublikos rinkos reguliavimo institucija buvo priversta atšaukti visas numatytas sankcijas, nes šios šalies Finansų sektoriaus tribunolas panaikino visus N.J.Greenui mestus kaltinimus.
„Ši istorija tiktai patvirtina vienai iš man priklausiusių bendrovių skirtos baudos, kuriai nebuvo jokio pagrindo, panaikinimą.
Reguliatorius suklydo, tad visos nuobaudos buvo panaikintos civilizuotu būdu“, – „Lietuvos rytui“ sakė N.J.Greenas.
– Vis dėlto Lietuvos bankas greičiausiai turėjo ir daugiau motyvų skirdamas tokią nuobaudą? – „Lietuvos rytas“ pasiteiravo britų investuotojo.
– Tam nėra jokios teisėtos priežasties. Tai, kuo mėgina teisintis LB, sunkiai logiškai paaiškinama.
Neva tai padaryta, nes turėjau akcijų kitose pasaulio įmonėse, kurioms buvo skirtos administracinės baudos.
Tai primena tik viduramžių laikų raganų medžioklę, kurios metu bandoma ieškoti ko nors prieš mane asmeniškai.
– Vis dėlto internete galima rasti informacijos apie sankcijas „Devere“ grupės įmonėms, pavyzdžiui, Naujojoje Zelandijoje ar Honkonge?
– Kalbant apie Naująją Zelandiją, tai visai nesusiję su manimi ar mano įmonių grupe.
Panašus įmonės pavadinimas, bet su ja niekada neturėjome nieko bendra ir negalėtume turėti – nesu nei jos akcininkas, nei žinau ką nors daugiau.
Savo ruožtu bendrovė Honkonge jau seniai parduota. Jai baudos paskirtos jau po sandorio, o apie tai žinau tiktai tiek, kiek pateikta internete.
Tvirtino baudų negavęs
– Ar jums asmeniškai buvo taikomos sankcijos ar baudos kurioje nors šalyje?
– Man asmeniškai nėra ir nebuvo skirta jokių baudų nei Europoje, nei kituose žemynuose.
Esu vienos didžiausių finansines paslaugas teikiančių įmonių grupių visame pasaulyje akcininkas. Tos įmonės turi savo vadovus, kurių skaičius yra netoli šimto.
Neturiu nė menkiausio įtarimo, kodėl Lietuvos bankas taip pasielgė su manimi. Man nepateikė jokių įrodymų, kodėl aš staiga praradau iki tol turėtą nepriekaištingą reputaciją, leidusią ir tikusią reguliatoriui man Lietuvoje pradėti veiklą.
– Šį sprendimą apskundėte Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Kokie pagrindiniai šio skundo argumentai?
– Lietuvos investicinę aplinką laikiau viena patraukliausių, kurioje galioja Europos Sąjungos įstatymai, gerbiama privati nuosavybė, žmogaus teisių pažeidimai itin reti. Tačiau mano atvejis parodo visai ką kita.
Lietuvos bankas priėmė sprendimą, įpareigojantį mane parduoti savo turtą prieš mano valią, remiantis nežinia kokiais motyvais.
Tai ne tik šiurkštus mano teisių pažeidimas, bet ir smūgis pačios Lietuvos investicinei reputacijai, o kartu ir milijoninė žala mano investicijoms, už ką bankas turės atsakyti.
– Jei teismo sprendimas bus jums nepalankus, ar planuojate jį skųsti aukštesnėms institucijoms?
– Tikrai sieksiu teisingumo Europos teismuose.
Bankas nedaugžodžiauja
Reikia pripažinti, kad Lietuvoje veikianti „deVere-eMoney“ sankcijų yra sulaukusi ir anksčiau.
2019 m. už neteisingos informacijos apie klientų lėšų likučius, laikomus kredito įstaigose, teikimą ji gavo 21,6 tūkst. eurų baudą.
2020 m. šiai įmonei skirta jau 30 tūkst. eurų bauda už Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimus.
Bet pastaroji nuobauda, skirta pernai lapkritį, jau itin griežta.
„Lietuvos rytui“ LB apie šį atvejį pateikė gana trumpą atsakymą, kad vertinant asmens reputaciją naudojami įvairūs šaltiniai, įskaitant ir viešą informaciją, ir gautą iš užsienio valstybių priežiūros institucijų.
Ar įpareigojimas parduoti akcijas yra dažnai taikomas LB praktikoje? Kiek tokių atvejų yra buvę anksčiau ir kokioms įmonėms tokios sankcijos buvo taikytos?
„Tokių atvejų yra pasitaikę. Lietuvos bankas vertina kiekvieną atvejį individualiai ir poveikio priemones pritaiko atsižvelgdamas į aplinkybių visumą“, – teigiama centrinio banko atsakyme.
Nieko panašaus negirdėjo
Tačiau N.J.Greenui šioje byloje atstovaujantis advokatas Kęstutis Švirinas teigė priešingai: „Iki šiol negirdėjau, kad LB būtų įpareigojęs kokio nors banko ar finansų įstaigos akcininką prieš jo valią parduoti visas jo turimas akcijas.“
Anot jo, nei Lietuvos įstatymai, nei ES teisė nesuteikia finansinių paslaugų rinkos reguliatoriui teisės įpareigoti banko ar kitos finansų įstaigos akcininką prieš jo valią parduoti jo turimą turtą Lietuvoje.
„Tai vienas argumentų, kuriuo grindžiame kliento teisių gynybą teisme. Tik pabandykite įsivaizduoti valstybę, kuri turi galią įpareigoti investuotoją prieš jo valią, nesant pastarojo kaltės ar neteisėtų veiksmų, perleisti jo turimas tos valstybės finansinių paslaugų rinkoje veikiančios įmonės akcijas.
Arba valstybę, kuri gali nuspręsti, kad jūs, kaip investuotojas, esate nepageidaujamas tos valstybės finansų rinkoje dėl to, kad įmonės, į kurią jūs investavote, vadovas ar kitas darbuotojas padarė kokį nors administracinį pažeidimą.
Ar jūs norėtumėte tokioje valstybėje investuoti? O investavę ar jaustumėtės saugūs?“ – stebėjosi K.Švirinas.
Pozicija – gąsdinanti
Anot teisininko, bylos uždarumas neleidžia atskleisti jos faktų ir detalių, tačiau LB pozicija jam pasirodė keistoka ir gąsdinanti.
„LB teigia, jog įmonės akcininkui tenka atsakomybė už tai, kad įmonės vadovas yra padaręs kokį nors administracinį pažeidimą, nors pats akcininkas niekaip tame nedalyvavo ir niekaip kitaip neprisidėjo prie tokio pažeidimo“, – sakė K.Švirinas.
Advokato teigimu, jo klientas yra daugiau kaip 90 įvairių įmonių, veikiančių skirtingose pasaulio šalyse, akcininkas, bet ne vadovas ar valdymo organų narys.
Jis nedalyvauja kasdienėje įmonių veikloje, kaip ir daugelis pasaulinių investuotojų.
„Tiktai kelios iš šių įmonių buvo susidūrusios su administracinio pobūdžio procesais dėl pastarųjų vadovų atliktų administracinių pažeidimų, iš kurių nė vienas nesukėlė jokių realių neigiamų pasekmių.
LB šiandien neturi jokių priekaištų klientui dar vis priklausančiai Lietuvoje registruotai įmonei ar jos vadovams.
Nepaisydamas šių aplinkybių centrinis bankas nutaria, kad mano klientas, kaip akcininkas, yra tiesiogiai atsakingas už užsienyje (ne Lietuvoje) veikiančių įmonių vadovų veiksmus ir dėl to privalo būti pašalintas iš Lietuvos finansinių paslaugų rinkos. Ir toks pašalinimas galios neribotą laiką.
Štai dėl ko mano klientas buvo priverstas kreiptis į Lietuvos teismus ir yra pasiruošęs savo investicijas Lietuvoje ginti tarptautinėse ginčų nagrinėjimo institucijose“, – teigė advokatas K.Švirinas.
