Lietuva pati save pakišo
Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas siūlo neapmokestinti pagrindinio būsto, tačiau M.Lingė tą vadina pataikavimu turtingiems. V.Mitalas su tokia kritika nesutinka ir beda pirštu į patį M.Lingę.
„Kokia ironija, kad Seimo narys, kuris registravo pasiūlymą sumažinti brangaus turto apmokestinimą, mokesčius užmesti ant viduriniosios klasės pečių, dabar staigiai kritikuoja logiką, kuria ir buvo grįstas jo pasiūlymas. Tik primenu, kad Lietuvoje dabar galioja NT mokestis, jis yra ne toks ir prastas – yra aiški riba, kada jis galioja. Pinigų surinkimas iš šio mokesčio kiekvienais metais planuojamas vis didesnis. Natūralu, kad toks mokestis veikia gana aiškiai, paprastai, skirtingai nei pasiūlytas variantas“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo V.Mitalas.
Jis kritikavo ir siūlymą, kad mokesčio tarifas būtų 0,05–4 proc. Esą tie rėžiai – per dideli, o norimą tarifą pasirinktų pačios savivaldybės.
„Antras dalykas, kad gerokai prasiplečia mokesčio mokėtojų ratas. Jei tu gyveni Vilniuje, 150 tūkst. eurų vertės bute, tu iki šiol nemokėjai nieko, bet jei bus priimtas naujas įstatymas, tai tarifas bus skaičiuojamas nuo 60 tūkst. eurų. Jei būtų pasirinktas 1 proc. tarifas, tai reikštų 600 eurų mokestį per metus. Jei būtų pasirinktas 0,5 proc. tarifas, tai reikštų 300 eurų mokestį per metus. Šeimoms, kurios moka paskolas, tai būtų tryliktas paskolos mokėjimas“, – teigė V.Mitalas.
Pats M.Lingė viešai yra sakęs, kad savivaldybės nepasinaudos situacija ir mokesčio tarifą nustatys racionalų, žmonių maksimaliai neapmokestins. Tačiau tuomet neaišku, kodėl apskritai palikta galimybė pasirinkti net 4 proc. tarifą.
„Jei toks pasiūlymas keliaus toliau, siūlau sąlygą, kad žmogaus pagrindinis gyvenamasis būstas būtų neapmokestinamas. Žmonės turi kito turto, kurį naudoja komercijai, nuomai, būtų galima jį apmokestinti. Lietuvoje yra 110 tūkst. būsto paskolų turėtojų, jie kas mėnesį moka paskolą, o tai yra dideli pinigai. Lietuviai noriai gyvena savo įsigytame būste, o bandyti iš to pasipinigauti papildomai yra bloga idėja“, – sakė V.Mitalas.
Šio mokesčio įvedimo reikalauja Vyriausybės duoti įsipareigojimai ES ir dėl jų nevykdymo įstrigusi finansinė parama Lietuvai. V.Mitalo nuomone, Lietuva pati save pakišo, sutikdama su šešiais mokestiniais pakeitimais kaip lėšų gavimo sąlygomis.
„Estai, latviai sugebėjo neįsidėti nė vieno mokestinio pakeitimo. Prasminkime stojimo į ES sąlygas – mokesčiai nėra ES kompetencija. Manau, kad šioje vietoje mes turime paankamai dideles derybines galias. Tikiuosi, kad Finansų ministerija jomis pasinaudos“, – šnekėjo jis.
Nesąžininga prieš žmones
Seimo narys Gintautas Paluckas turėjo šiek tiek kitokią, bet panašią nuomonę.
„Manau, kad praeityje buvo padaryta grubi klaida, kai žemė buvo atskirta nuo statinių. Pasaulyje paprastai vertinama žemė su statiniais, yra vienas, aiškus ir suprantamas NT mokestis, jis paprastai visuotinis ir nedidelis.
Tai, kad pasiūlyta šiandien, yra keistas suskirstymas tarp savivaldybių pagal medianą. Gali būti, kad vieni mokės už pigesnį NT, o kiti už brangesnį nemokės. Viršutinė pasiūlyta 4 proc. riba yra tikrai per didelė. 4 proc. yra didžiausias tarifas, dabar skiriamas tiems, kad nesitvarko savo NT, arba tiems, kas iš savo turto generuoja pajamas. Pritaikyti tokį tarifą gyvenamosios paskirties turtui yra drastiška priemonė.
Nors politikai ramina, kad niekas nenustatys 4 proc., bet jei tai numatyta įstatyme, vadinasi, kas nors gali nustatyti – yra realios rizikos. Jei bus nustatytas 4 proc., gali būti, kad per 25 metus mokesčio sumokėsite daugiau, nei turtas vertas“, – kritikavo G.Paluckas.
Jis pridūrė, kad socialdemokratai dabartiniam siūlymui nepritars.
„Turime šiek tiek kitokią viziją, gerokai sąžiningesnę. Nors NT mokestis ir būtų visuotinis, bet mokestis būtų mažesnis, visiems geriau suprantamas“, – tikino G.Paluckas.
Valdžia tvirtina, kad visi mokesčiu surinkti pinigai keliautų į savivaldybių biudžetus ir stiprintų savivaldybių finansinį savarankiškumą.
„Pats principas siekti savivaldos finansinio savarankiškumo yra teisingas, valdžia, kuri yra arčiau žmonių, galėtų jų problemas spręsti efektyviau. Bet turėkite galvoje, kad surinktų pinigų suma iš viso sieks apie 16–20 mln. Padalinkite tą sumą iš 60 savivaldybių ir pamatysite, koks savarankiškumas visus ištiks realizavus šį projektą“, – ironizavo G.Paluckas.
O štai jei savivaldybės panorės taikyti maksimalų tarifą ir taip susirinkti didesnę pinigų sumą, tai būtų labai nesąžininga prieš žmones, manė politikas.
„Tai nesąžininga ir nemoralu. Tas mokestis turėtų būti visuotinas, bet pakeliamas, logiškas, o ne toks pats, kuris taikomas komerciniam turtui. Jei turi komercinį turtą, iš jo uždirbi, tai ir susimoki didesnius mokesčius – tą aš galiu suvokti. Bet už būstą, kuriame pats gyveni, mokėti tokio dydžio tarifą, man atrodo, nesąžininga“, – šnekėjo politikas.
Ekonomistas Romas Lazutka irgi negailėjo kritikos pasiūlytam NT mokesčiui, esą ne viskas atrodo įtikinama, yra abejonių.
„Labai didelis viršutinis tarifas, intervalas labai didelis. Toks didelis tarifas gali neigiamai paveikti ir NT nuomos rinką. Bus mažesnė paklausa pirkti būstą nuomai, jų bus mažiau statoma, o tai reiškia, kad bus didesnės nuomos kainos. Mokestį bus bandoma perkelti nuomininkams. Abejonių yra ir dėl to, kad savivaldybėms paliekamas savarankiškumas“, – kalbėjo R.Lazutka.
Belieka laukti malonės?
NT rinkos analitikas Arnoldas Antanavičius pripažino, kad NT mokesčio idėją palaiko, visgi dabartinis modelis esą labai neapibrėžtas.
„Apmokestinamas pirmas būstas ir dar paliekamas didelis rėžis iki 4 proc. Valdžia tikisi, kad nebus pasirinktas maksimalus mokestis, bet tai tėra prielaidos. Tada kyla klausimas, kam iš viso reikėjo padaryti tokias žirkles, kad po to galėtume viltis, kad kažkokie žmonės priims tinkamus sprendimus, kad nebus neracionalių sprendimų. Labai keistai skamba“, – manė A.Antanavičius.
Jis tikino, kad pirmą būstą būtų galima apmokestinti, bet tarifai turėtų būti gerokai mažesni.
„Tai nėra ta kategorija, iš kurios reikėtų bandyti susirinkti mokesčius“, – sakė A.Antanavičius.
Negana to, šiuo metu trūksta informacijos, kiek gyventojai turės mokėti, kodėl tiek turės mokėti ir kur tie pinigai keliaus.
„Dabar reikės laukti malonės. Tai labai nekonkretu. Turėtų būti aiškiai numatyta, kiek savivaldybei reikia biudžeto, kur jį skirs – tada būtų aišku, kad mes susimokėsime tam tikrą sumą į biudžetą, iš jo sutvarkys mūsų aplinką, pagerės mūsų gyvenimo kokybė, pakils turto vertė. Tada tai būtų ne mokestis, o investicija. O dabar sakoma, kad savivaldybėms bus tiesiog duodami pinigai, o ką su jais darys, neaišku, galbūt prisipirks kokių nors fejerverkų šventėms. Trūksta konkretumo“, – pabrėžė A.Antanavičius.
Stebisi kritika
Seimo vicepirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė pateikė savo argumentus, kodėl siūlomas būtent toks NT mokesčio modelis.
„Tai yra analogija su žemės mokesčiu. Jį lygiai taip pat nusprendžia savivaldybė pagal savo bendro konteksto matymą. Analogiškai būtų su NT“, – komentavo R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Jos teigimu, mokestis ne visuotinas ir ne visiems vienodas, nes ne visų vienodos pajamos.
„Kai kuriems žmonėms ir keliolika eurų per metus būtų reikšminga suma, dėl to palikta teisė spręsti savivaldai, kokį rėžį ir kokį procentą jie pritaikys. Tikėtina, kad du trečdaliai žmonių išvis būtų atleisti nuo tokio mokesčio“, – kalbėjo R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Pašnekovė tikino, kad šis mokesčio modelis suderintas ir su savivaldybių atstovais, atsižvelgta į jų nuomonę.
„Savivaldybės taryba nustatytų balsavimu, kokio dydžio procentas turėtų būti. Tai yra saugiklis, nors visi bando manipuliuoti, kad bus taikomi 4 proc. – taip nebus. Įtariu, kad rėžiai bus aplink minimumą. Galbūt 4 proc. galėtų būti taikomi apleistiems namams kaip paskatinimas tvarkyti savo nuosavybę“, – manė Seimo vicepirmininkė.
Pašnekovė pripažino, kad ją stebina kitų Seimo narių pasisakymai ir kritika.
„Jie kalba apie maksimalius įkainius ar kad dabar netinkamas laikas. Mes svarstome apie daugybę sprendimų, tad visada gali pasakyti, kad jiems nėra laikas“, – teigė R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.
