Besirengdami artimiausiems iššūkiams ir planuodami investicijas verslas Lietuvoje renkasi kitokius prioritetus negu įmonės Latvijoje ir Estijoje. Nepalankių kitąmet verslo sąlygų laukia vos 11 proc. apklaustų Lietuvos įmonių finansų vadovų, o palankių – pusė (51 proc.) respondentų, kone dukart daugiau negu pernai. Latvijoje nepalankių vertinimų buvo 17 proc., o palankių – 39 proc.
SEB banko Verslo klientų ir institucijų departamento direktorius Artūras Vingrys atkreipia dėmesį, kad trijų šalių skirtumai rodo ekonominę padėtį, nes 2023 metų antrą ketvirtį Estijos bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažėjo 2,9 proc., Latvijos – 0,8 proc., o Lietuvos padidėjo 0,7 procento.
Estijoje net 35 proc. apklaustų finansų vadovų nurodė, kad artimiausios ateities verslo sąlygas vertina kaip nepalankias. Palankiai situaciją vertinančiųjų buvo vos ketvirtadalis (25 proc.), kai tuo pat metu pernai – 39 procentai.
„Pernai Lietuvos verslo optimizmas buvo išblėsęs. Tai daugiausiai lėmė geopolitinė įtampa ir karas Ukrainoje, lėtėjęs ekonomikos augimas, sparčiai augusios žaliavų ir energijos kainos. Vis dėlto šiemet geros nuotaikos vėl sugrįžo ir atitinka ankstesnių metų lūkesčius“, – teigė SEB banko atstovas.
Paklausti apie įmonės finansinę padėtį 79 proc. respondentų Lietuvoje ir 78 proc. Latvijoje nurodė, kad padėtis yra palanki. Palyginkime: pernai finansinę padėtį palankiai vertino du trečdaliai (67 proc.) apklaustųjų Lietuvoje ir 73 proc. apklaustųjų Latvijoje – Estijoje nuo 56 proc. pernai iki 60 proc. šiemet.
Atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko pinigų politikos posūkį, šiemet didelių įmonių finansų vadovai įvertino palūkanų normų augimo įtaką įmonių investicijų planams. Tyrimo išvados parodė, kad dauguma atstovų teigė, jog spartaus palūkanų normų augimas neturės įtakos jų įmonių investicijų planams. Tikėtina, kad daugelis įmonių, planuodamos investicijas, iš anksto įsivertino bazinių palūkanų normų augimą ir tai, kad tokios palūkanos gali užtikrinti norimą investicijų atsiperkamumą.
Kaip svarbiausią investicijų prioritetą Lietuvos įmonės šiemet nurodė pajėgumų didinimą, skaitmeninimą ir automatizavimą, naujų produktų ir paslaugų diegimą.
Taigi pajėgumų didinimas ir toliau yra strateginis verslo prioritetas beveik trečdaliui (29 proc.) respondentų nepaisant to, kad šiemet pramonės pajėgumai išnaudojami mažiau negu ankstesniais metais. Tai, matyt, rodo, kad įmonės teigiamai žvelgia į savo prekių ir paslaugų paklausą ilguoju laikotarpiu. Latvijoje įmonės svarbiausiu prioritetu dažniausiai įvardijo skaitmeninimą, automatizavimą ir inovacijas. Estijos įmonių prioritetu tapo grynojo pinigų srauto didinimas, o skaitmeninimo ir automatizavimo svarba pastebimai sumažėjo.
Atliekant tyrimą taip pat pastebėta, kad Lietuvoje ir Estijoje padaugėjo įmonių, kurios laisvus pinigus planuoja panaudoti finansinėms skoloms mažinti. Latvijoje įmonių, planuojančių grąžinti skolas, dalis išliko beveik tokia pati kaip pernai.
Pasak A. Vingrio, po praėjusių metų sukrėtimų, 2023-aisiais didesnės įmonės prisitaikė prie pasikeitusių aplinkybių. Dabar daugumą bendrovių visose trijose Baltijos valstybėse labiausiai neramina bendros ekonomikos perspektyvos.
Įmonių finansų vadovų apklausą SEB bankas inicijavo jau dešimtą kartą. Kasmet, išskyrus 2020 metus, rudenį atliekama didelių Baltijos šalių įmonių finansų direktorių apklausa atskleidžia verslo nuotaikas ir požiūrį į iššūkius bei galimybes artimiausiu laikotarpiu.
Šiemet apklausoje dalyvavo 277 didelės Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonės, kurių apyvarta viršija 20 mln. eurų. Apklausos metu įmonių finansų direktoriai pateikia savo įžvalgas, kaip galėtų kisti verslo sąlygos per ateinančius dvylika mėnesių, taip pat nurodo svarbiausius verslo iššūkius ir įmonių planus.
