Rusijai dėl jos karo Ukrainoje buvo įvestos plataus masto Vakarų sankcijos, o Europa stengiasi nutraukti energetinius ryšius su Maskva.
Ketvirtadienį V. Putinas baigė dviejų dienų vizitą Kinijoje – pirmąjį šiais metais už buvusios Sovietų Sąjungos ribų.
„Rusijos Federacijos ir Kinijos Liaudies Respublikos bendra partnerystė ir strateginis bendradarbiavimas pasiekė beprecedentį aukštą lygį ir toliau dinamiškai plėtojami“, – sakė V. Putinas savo kalboje Rusijos ir Kinijos energetikos forume Pekine.
„Viena iš svarbiausių šių santykių sričių yra bendradarbiavimas energetikos srityje, kuris tampa vis aktyvesnis“, – pridūrė jis.
Rusijos naftos bendrovės „Rosneft“ vadovas Igoris Sečinas forume sakė, kad „daugiau kaip 75 proc.“ Rusijos eksporto į kaimyninę Kiniją yra susijęs su energetika.
„Šiais metais Rusijos dujų eksportas į Kiniją pasieks istorinį maksimumą – bus pristatyta daugiau kaip 30 mlrd. kubinių metrų dujų“, – pridūrė V. Putino sąjungininkas.
I. Sečinas taip pat sakė, kad 2023 metais Rusija tapo pagrindine naftos tiekėja Kinijai, aplenkdama Saudo Arabiją.
Maskva, kuriai Vakarai taiko griežtas sankcijas, ypač naftos sektoriuje, kur Didysis septynetas (G7), Europos Sąjunga ir Australija nustatė viršutinę kainų ribą Rusijos eksportui, jau daug mėnesių bando nukreipti tiekimą į Aziją, net jei tai reiškia, kad tenka parduoti naftą su nuolaida.
Maskva tikisi kitais metais pradėti tiesti dujotiekį „Sibiro galia 2“ iš Rusijos į Kiniją – didžiulį projektą, kuriuo tikimasi Pekinui tiekti daugiau gamtinių dujų.
