Infliacija kirto per šių prekių paklausą – ji traukiasi ne tik pas mus, bet ir visoje Europoje

„Pastebime, kad pirkėjai vis labiau domisi sveikos gyvensenos principais, skaito etiketes, atkreipia dėmesį į sertifikavimą. Žinoma, pirkėjai jautrūs kainai ir jiems šis faktorius bene svarbiausias. Tačiau nuolat siekiame patenkinti šį poreikį ir mėginame pasiūlyti akcijų, nuolaidų ar kitų pasiūlymų ekologiškoms prekėms, tad pirkėjai tikrai gali sutaupyti“, – tikino prekybos tinklo „Rimi“ ryšių su visuomene vadovė Eglė Krasauskienė.

Jos atstovaujamame tinkle tarp ekologiškų prekių absoliutus pardavimų lyderis – maistas kūdikiams: per pastaruosius trejus metus jo apimtys išaugo 6 proc. Dabar, E.Krasauskienės teigimu, eko ar bio sertifikatu pažymėtas kas antras jų parduodamas kūdikių maisto produktas.

Palaipsniui ekologiškų produktų pardavimo rodikliai auga ir daržovių kategorijoje, siekiančioje maždaug 5 proc., taip pat – fasuotų ekologiškų sertifikuotų konservų stiklainių, kurių pardavimų rodiklis šiemet siekia 13 proc.

Šiuo metu ekologiškai sertifikuotų produktų pardavimas sudaro apie 2 proc. visos „Rimi“ pardavimų apimties. Pastaruosius trejus metus šis skaičius nesikeičia. Didžiąją dalį ekologiškų/bio produktų „Rimi Lietuva“ sudaro kūdikių maisto produktų segmentas (43 proc.), jogurto gaminiai (22 proc.), uogienės, marmeladai, vaisių tyrės, medus ir konditerijos gaminiai (10 proc.), veganiški produktai (9 proc.) , kopūstai, grybai (8 proc.).

Pašnekovė aiškina, kad ekologiško kūdikių maisto pardavimo rodiklius lemia nuolat augantis vartotojų supratimas apie biologiškai pagamintų ir užaugintų, aplinkai nekenksmingų produktų privalumus, taip pat noras kūdikiams duoti tik pačius geriausius produktus. „Ekologiško kūdikių maisto gamyba yra viena iš sparčiausiai augančių pramonės šakų pasaulyje, kurią atspindi ir paklausa: reaguodami į augantį pirkėjų susidomėjimą, plečiame atitinkamų produktų asortimentą“, – komentavo E.Krasauskienė.

Ji aiškino, kad ant produktų esantys darnią veiklą patvirtinantys sertifikatai nurodo, jog šie produktai buvo auginami, gaminami ir atsakingai pristatomi per visą jų gyvavimo ciklą, rūpinantis aplinka, žmonių ir gyvūnų gerove. Be to, rinkdamasis tokius produktus, taip pat produktus, turinčius „Rainforest Alliance“, „Fair Trade“, „MSC/ASC“, perdirbamų pakuočių ar tvariai pagaminto palmių aliejaus sertifikatus, kiekvienas gali būti tikras, kad vartoja švarų maistą, išaugintą be pesticidų ir genetiškai modifikuotų ingredientų.

E.Krasauskienė pateikė 2023 m. „Nielsen Consumer LLC“ atliktos apklausos, per kurią buvo apklausta beveik 1,5 tūkst. žmonių, rezultatus. 32 proc. Lietuvos gyventojų daug galvoja apie savo pasirinkimą ir perka aplinkai nekenksmingus produktus. Tokie pat skaičiai buvo ir 2022 metais. 22 proc. respondentų teigė, kad domisi ekologija ir dažniausiai tikrina, ar produktas yra ekologiškas/natūralus (2022 m. – 27 proc.). Beveik pusė respondentų, arba 43 proc. (2022 m. – 45 proc.), pirkdami maistą stengiasi rinktis Lietuvoje pagamintus produktus, o 38 proc. (2022 m. – 36 proc.) pirmenybę teikia gaminiams, užaugintiems ar pagamintiems rajone ar regione, kur respondentas gyvena.

Parduotuvių tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė skaičiavo: lyginant sausio ir rugpjūčio mėnesių pardavimus vienetais, daugiausia eko ir bio ženklais pažymėtų prekių parduota 2021 metais. 2022 m. šie skaičiai beveik nesikeitė, tačiau dabartinių metų rodikliai krenta 10 proc. Pašnekovė svarstė, kad veikiausiai to pagrindinė priežastis bus augančios šių produktų kainos.

„Ekologiškas ir bio ženklu žymimas prekes pagaminti atsieina žymiai brangiau: turi įsigyti sertifikatus, turi investuoti į technologijas, atliekami patikrinimai. Štai pavyzdys: mes patys matome, kad klientai noriai pirktų ekologiškus laisvėje bėgiojančių vištų kiaušinius, bet tiekėjas neturi sąlygų išplėsti savo ūkio. Jei į tai investuotų, jam tai kainuotų dvigubai daugiau ir išsyk staigiai kiltų kiaušinių kaina“, – paaiškino V.Budrienė.

Vis dėlto tyrimai rodo, kad žaliųjų prekių populiarumas ateityje kils – augančiai naujajai kartai, pasak „Iki“ tinklo atstovės, svarbus tvarumas: ji iš tiesų skaito etiketes, žiūri, kaip pagamintas produktas.

„Kai ateis į darbo rinką, šie pirkėjai tikrai aktyviau pirks tokius gaminius. Europoje apskritai auga tokių produktų paklausa. O jų pardavimus pristabdžiusi infliacija nereiškia, kad tai – tendencija“, – komentavo prekybos tinklo atstovė.

Prekybos tinkle „Maxima“ ekologiškų prekių galima rasti kone visose lentynose – nuo maisto produktų iki kosmetikos ir buitinės chemijos, sako jo Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.

„Apie ekologiškų prekių aktualumą liudija turimi duomenys. Skaičiuojame, kad ekologiškų prekių pardavimai šiemet, palyginus su pernai, ūgtelėjo 3 proc.

Bent vieną ekologišką produktą per šiuos metus įsigijo 49 proc. mūsų pirkėjų. Daugumą jų sudaro didžiųjų šalies miestų – Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių gyventojai, nors ekologiškos prekės populiarios ir kiek mažesnių miestų ir miestelių parduotuvėse, pavyzdžiui, Rokiškyje, Raseiniuose, Ventoje, Švenčionėliuose ar Eišiškėse ir kt.“, – vardijo pašnekovė.

Jos teigimu, pirkinių krepšeliuose dažniausiai atsiduriančios prekės: ekologiški jogurtai, duona ir kiaušiniai. Šiemet tarp „Maximos“ klientų labiausiai augo bakalėjos bei kosmetikos ir buitinės chemijos ekologiškų prekių paklausa.

Ekologiškų produktų gamyba užsiimančios „AUGA group“ ekologinių produktų vystymo ir komercijos vadovas Laurynas Miškinis portalui lrytas.lt perdavė, kad vartotojų požiūris į ekologiškus produktus ypač pasikeitė per koronaviruso pandemiją.

„Jos metu išryškėjo vartotojų susirūpinimas mitybos įpročiais, – sakė L.Miškinis. – Pandemijos laikotarpiu ekologiškų produktų pardavimai pasaulyje augo ir 2021 m. siekė apie 132,74 mlrd. JAV dolerių, kai dar 2019 m. pardavimai sudarė 106 mlrd. JAV dolerių. Tačiau matome didėjantį susidomėjimą ne tik produkto ekologiškumu, bet ir jo draugiškumu gamtai: nuo žaliavos gamybos iki pakuotės“.

Tiesa, infliacija daro savo – dėl jos ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje pastebimas ekologiškų produktų pardavimų augimo sulėtėjimas. L.Miškinis pridūrė: mūsų rinkoje veikia ir stereotipas, kad ekologiška produkcija – žymiai brangesnė.

„Tačiau ši situacija keičiasi – parduotuvių lentynose jau dabar galima rasti ekologiškų produktų, kurių kaina panaši į įprastų. Pastebime, kad auga mūsų pieno produktų pardavimai. Tai rodo, kad nepaisant infliacijos, vartotojui rūpi ekologiškas ir aplinkai draugiškesnis, tvariau užaugintas maistas“, – kalbėjo „AUGA group“ atstovas.

ES statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenimis, sertifikuotų ekologinės gamybos ūkių skaičius Lietuvoje 2022 m., palyginti su 2021 m., padidėjo 4,6 proc. iki 2,65 tūkst., o sertifikuotas plotas juose padidėjo 3,65 proc.

Pasak Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ vadovo Egidijaus Simonio, remiantis EK prognoze, ekologiško pieno gamyba augs. EK prognozuoja, kad ES ekologiškas pienas, sudarantis 3,5 proc. viso ES primelžiamo pieno, 2031 m. pasieks 8 proc.

Bendrovė „Pieno žvaigždės“ pirmoji Lietuvoje pradėjo ženklinti ekologiškus pieno produktus ir šiuo metu su prekės ženklu „Bios“ gamina įvairių skonių ekologiškus jogurtus, grietinę ir varškės sūrį.

„Ekologišką pieną mums teikia sertifikuoti ekologiniai ūkiai, kurių ganyklose nenaudojami pesticidai, o pašarams ir priežiūrai nenaudojami genetiškai modifikuoti organizmai ar hormonai. Karvės čia ėda natūralią žolę, yra švariai, sveikai prižiūrimos ir nerišamos, kad galėtų nevaržomai judėti“, – pranešime spaudai sakė bendrovės „Pieno žvaigždės“ vykdomasis direktorius Gžegožas Rogoža.

Sertifikacijos įstaigos „Ekoagros“ duomenimis, 2022 m. pabaigoje Lietuvos ekologinės gamybos ūkiuose buvo auginama beveik 58 tūkst. galvijų, iš kurių melžiamos karvės sudarė ketvirtadalį.

Ekologišką maistą lengva atpažinti dėl išskirtinio ženklinimo. Visi supakuoti ekologiški produktai paženklinti specialiu ES logotipu – žalios spalvos stačiakampiu, kurio viduryje yra lapas iš baltų žvaigždžių.

„Žinių radijas“ laidoje „Ką žinome apie Europos Parlamentą“ pranešė, kad EP ir Europos Taryba preliminariai susitarė dėl naujų taisyklių, kuriomis siekiama uždrausti klaidinančią reklamą ir suteikti vartotojams daugiau informacijos apie produktus. Susitarimu atnaujinamas galiojantis ES draudžiamos komercinės veiklos sąrašas ir į jį įtraukiami keli probleminiai rinkodaros įpročiai, susiję su vadinamuoju žaliuoju smegenų plovimu, kai įmonė skelbia esą jų produktai draugiški aplinkai, bet iš tiesų su aplinkosauga nieko bendro neturi.

Taip įmonės siekia apie save suformuoti gerą įspūdį ir padidinti pelną, nes pirmenybę ekologiškiems produktams teikiančių vartotojų daugėja. Naujųjų taisyklių tikslas – apsaugoti vartotojus nuo klaidinančios praktikos ir padėti jiems geriau pasirinkti pirkinius.

EK, ištyrusi 150 aplinkosauginių teiginių, atrado, jog daugiau nei pusė iš jų pateikia neaiškią ar klaidinančią informaciją, o net 40 proc. teiginių nesiremia jokiais įrodymais, jog produktas iš tiesų ekologiškas. Tad pagal susitarimą bus draudžiama naudoti tokius aplinkosauginius apibūdinimus kaip „ekologiškas“, „draugiškas aplinkai“, „neutralus aplinkai“, neturint įrodymų apie aplinkosauginį veiksmingumą.

Taip pat bus uždrausti tvarumo ženklai, kurie nėra pagrįsti patvirtintomis sertifikavimo sistemomis arba nustatyti valdžios institucijų.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) direktorės Godos Aleksaitės teigimu, Lietuvoje madinga naudoti nepagrįstus aplinkosauginius teiginius apie produktus.

„2020 m. atlikome pirmąjį žaliųjų teiginių monitoringą. Atrinkta beveik 100 žaliųjų teiginių, tokių kaip, „mūsų ekologiški gaminiai“, „neturi cheminių priedų“, „tinkami naudoti tvariai“. Sakyčiau, kad klaidinančių teiginių buvo nemažai. Tai madinga daryti“, – pasakojo G.Aleksaitė.

Ji teigia, jog įrankių bausti už klaidinančią informaciją yra, tačiau dėl praktikos stokos apsiribojama rekomendacijomis.

Paklausta, kiek Lietuvos gyventojų pirmenybę teikia ekologiškiems produktams, VVTAT direktorė atsakė, jog didžioji dalis lietuvių pirkinius renkasi pagal kainą. Jos manymu, tai lemia ekonominė situacija bei mažas vartotojų sąmoningumas.

„Tik labai mažai vartotojų renkasi tvarų, bet brangesnį produktą.

Tokia ekonominė situacija, deja, neleidžia žmogui įsisąmoninti, kad tvarus produktas gali brangiau kainuoti šiandien, bet jis sumažina klimato kaitos poveikį. Be to, tvarus produktas, tikėtina, tarnaus ne vieną sezoną, ne vienerius metus, jeigu kalbėsime apie elementarią kasdieninę buitinę prekę“, – sakė G.Aleksaitė.

Tuo tarpu direktyvos kritikai pabrėžia, jog griežtas reguliavimas gali sukelti atvirkštinį efektą. Esą įmonės gali sąmoningai neskelbti informacijos apie savo aplinkosauginius sprendimus, nes norės išvengti kontrolės arba bijos teisinio atsako, jei netyčia pateiks klaidingų teiginių.

Susitarime taip pat atsižvelgiama į produktų ilgaamžiškumą. Jei susitarimas taps įstatymu, bus uždrausti teiginiai apie produkto ilgaamžiškumą, jei jie nebus įrodyti. Bus draudžiama reklamuoti prekę, kuri turi savybę, ribojančią jos naudojimo trukmę. Taip pat bus geriau matoma informacija apie garantijas, nes daugelis vartotojų nežino, jog ES visoms prekėms taikoma bent dvejų metų garantija.

Kad laikinasis susitarimas taptų įstatymu, jam dar turės pritarti EP ir Taryba. Laukiama, kad EP nariai balsuos lapkritį. Įsigaliojus direktyvai, valstybės narės turės per 24 mėnesius įtraukti naująsias taisykles į savo teisę.