Žalioji energija – ne žaliasis smegenų plovimas, o būdas sutaupyti ir sumažinti energetinę priklausomybę

2023 m. spalio 18 d. 15:30
Žalioji energetika pastaruoju metu tampa vis dažnesniu gamintojų ir vartotojų pasirinkimu, Lietuvoje statoma vis daugiau saulės ir vėjo parkų, individualių saulės elektrinių. Ekspertai sako, kad žaliąją saulės energiją gaminti ir vartoti kasmet pasirenka vis daugiau gyventojų, neatsilieka ir įmonės, siekiančios, kad jų veikla būtų kuo tvaresnė.
Daugiau nuotraukų (2)
„Pastaraisiais metais jaučiamas aktyvesnis tiek gyventojų, tiek verslo susidomėjimas žaliąja, atsinaujinančia energetika. Vienas iš svarbių aspektų – tai, kad žalioji energija leidžia sutaupyti, kas yra itin patrauklu elektros kainoms rinkoje svyruojant plačia amplitude. Be to, žalioji energija leidžia tapti mažiau energetiškai priklausomais vartotojais bei parodyti realų dėmesį aplinkai ir gamtai. Mes jau esame įrengę virš 2 tūkst. individualių saulės elektrinių bei penkis saulės parkus, kurių galia siekia 16,6 MW, taip pat maždaug 250 verslo klientų tiekiame 100 proc. žaliąją elektros energiją“, – sako energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ Produktų vystymo vadovas Mantas Kavaliauskas.
Skatina neigti mitus
Žalioji energija – tai energija, kuri gaminama iš atsinaujinančių gamtos išteklių, pavyzdžiui, saulės šviesos, vėjo ar vandens. Žaliosios energijos gamybos procese beveik nesusidaro šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kurių patekimas į aplinką yra itin kenksmingas ir prisideda prie klimato atšilimo.
Lengviausiai prieinama kiekvienam vartotojui, todėl ir bene plačiausiai naudojama, M.Kavaliauskas įvardija saulės energiją. Tiesa, pašnekovo teigimu, vis dar pasitaiko mitų, dėl kurių dalis gyventojų skeptiškai vertina žaliąją energiją, pavyzdžiui, kad saulės elektrinės neatsipirks arba nepagamins pakankamai elektros energijos.
„Lietuvoje mažiausiai efektyvūs saulės elektros gamybai yra lapkričio–vasario mėnesiai, tačiau per likusius 8 mėnesius saulės elektrinės paprastai prigamina tiek elektros, kad jos pakanka visų metų poreikiams patenkinti. Kalbant apie atsiperkamumą, tai jis gali užtrukti skirtingą laiką, tai priklauso nuo įrangos kainos, elektros kainos, ar buvo pasinaudota valstybės parama, ar ne, tačiau galiausiai saulės elektrinė visada atsiperka“, – aiškina M.Kavaliauskas.
Dar vienas, nors kiek retesnis, mitas – kad žaliajai energijai tiekti reikalingi atskiri elektros tinklai. Pašnekovas tikina, kad iš tiesų žalioji elektra, kaip ir bet kuri kita, tiekiama tais pačiais tinklais, fizinio atskyrimo nėra. Tačiau pasirinkdami vartoti žaliąją energiją didiname jos gamybos mastą ir taip mažiname pagaminamos elektros dalį iš taršių šaltinių.
Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, gaminančių vartotojų skaičius šalyje nuolat auga. 2021 m. jų buvo 18,8 tūkst., 2022 m. – jau 42,4 tūkst., o 2023 m. liepą – net 76,7 tūkstančių.
„Gyventojai gali tapti žaliosios energijos vartotojais keliais būdais. Vienas – turėti nuosavą saulės elektrinę ant priklausančio pastato stogo arba turimame sklype. Antrasis – įsigyti dalį nutolusio saulės parko ir naudoti jame pagamintą elektros energiją. Trečias būdas yra pasirašant sutartį su nepriklausomu tiekėjų nurodyti, kad norima tapti žaliosios elektros energijos vartotoju – tuomet už nedidelę priemoką prisidedama prie didesnio elektros gamybos kiekio iš atsinaujinančių šaltinių“, – sako jis.
Paskutiniuoju atveju, visam klientui reikalingam elektros kiekiui yra perkamas kilmės sertifikatas, kurio kaina svyruoja pagal situaciją rinkoje. Todėl žaliąją energiją paprastai renkasi tie, kam svarbūs aplinkosauginiai, klimato kaitos, tvarumo klausimai.
Žalioji energija vis labiau populiarėja
M.Kavaliauskas atkreipia dėmesį, kad žalioji saulės energija gyventojų labiausiai vertinama dėl nedidelės kainos. Tiesa, įsirengti saulės elektrinei reikia pradinių investicijų, tačiau jai pradėjus veikti ir gaminamą energiją vartojant maksimaliai momentiškai, tokia elektra tampa kone nemokama, o sąskaitos sumažėja apie 70–80 proc. ar net daugiau.
Energetikos ministerijos duomenimis, atsinaujinančios energijos pajėgumai Lietuvoje per trejus pastaruosius metus išaugo kone trigubai. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ skaičiavimai rodo, kad Lietuvoje veikiančių saulės ir vėjo elektrinių galia viršija 2 GW. Planuojama, kad 2025 m. Lietuvoje turėtų būti instaliuota jau virš 6 GW atsinaujinančios energetikos šaltinių.
„Žaliąją, atsinaujinančią energetiką skatina ir geopolitinė situacija, ir klimato kaitos problema. Lietuvos Vyriausybė taip pat yra užsibrėžusi tikslą spartinti vietinės atsinaujinančios energetikos plėtrą, taip mažinant šalies priklausomybę nuo elektros energijos importo bei užtikrinant patrauklias elektros energijos kainas verslo ir privatiems vartotojams. Lietuvoje gyventojai gali gauti valstybės paramą saulės elektrinių įsirengimui – tai padeda sutaupyti apie trečdalį saulės elektrinės įrengimo išlaidų. Tad neabejojame, kad žaliosios energetikos populiarumas ir mastai tik augs“, – sako M.Kavaliauskas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.