Pasak ECB, skaitmeninio euro parengiamasis etapas prasidės 2023 m. lapkričio 1 d. Jo metu bus padėti pagrindai galimam skaitmeniniam eurui – bus baigtas rengti taisyklių sąvadas ir atrinkti paslaugų teikėjai, kurie kurs platformą ir infrastruktūrą galimam skaitmeninio euro išleidimui ir įdiegimui.
ECB pabrėžia, kad sprendimas pradėti parengiamąjį etapą dar nereiškia, kad skaitmeninis euras bus išleistas. Pastarąjį klausimą Valdančioji taryba svarstys tik tada, kai bus baigtas atitinkamas Europos Sąjungos (ES) teisėkūros procesas.
ECB numato, kad skaitmeninis euras būtų skaitmeninės formos grynieji pinigai, kuriuos būtų galima naudoti visiems skaitmeniniams mokėjimams – tiek internetu, tiek neprisijungus visoje euro zonoje. Institucija tikina, kad užtikrintų aukščiausio lygio privatumą ir leistų naudotojams akimirksniu atlikti mokėjimus Centrinio banko pinigais.
„Turime parengti savo valiutą ateičiai. Skaitmeninį eurą suvokiame kaip skaitmeninės formos grynuosius pinigus. Jis galėtų būti nemokamai naudojamas visiems skaitmeniniams mokėjimams ir atitiktų aukščiausius privatumo standartus. Jis egzistuotų kartu su fiziniais grynaisiais pinigais, kurie visada bus prieinami, todėl niekas neliktų nuošalyje“, – sako ECB pirmininkė Christine Lagarde.
Taip pat, pasak ECB, skaitmeninis euras atitiktų aukščiausius duomenų apsaugos standartus. Eurosistema negalėtų matyti naudotojų asmens duomenų ar susieti mokėjimų informacijos su asmenimis, o atliekant mokėjimus neprisijungus, būtų užtikrintas toks pat saugumas, kaip ir atsiskaitant grynaisiais pinigais.
Pasask institucijos, toks euras didintų Europos mokėjimų sektoriaus atsparumą, skatintų konkurenciją ir inovacijas. Be to, būtų sukurta platforma, per kurią prižiūrimi Europos tarpininkai galėtų kurti visą Europą apimančias paslaugas savo klientams.
Vartotojai galėtų naudotis nemokamai
Anot ECB, vartotojai tokia valiuta galėtų naudotis per savo mokėjimo paslaugų teikėjo nuosavybinę programėlę ir elektroninę sąsają ar per Eurosistemos teikiamą skaitmeninio euro programėlę. Prieigos prie banko sąskaitos ar skaitmeninių įrenginių neturintys asmenys taip pat galėtų atsiskaityti skaitmeniniu euru, naudodamiesi viešosios įstaigos išduota kortele. Bankomatuose naudotojai galėtų keisti skaitmeninius eurus į grynuosius pinigus ir atvirkščiai.
Svarstoma apie skaitmeninį eurą, kurio pagrindinėmis paslaugomis žmonės galėtų naudotis nemokamai. Kompensavimo tarp tarpininkų ir prekybininkų modelis padėtų užtikrinti, kad tarpininkai būtų skatinami platinti skaitmeninį eurą, kaip tai daroma ir su kitomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, ir kad būtų numatytos tinkamos apsaugos priemonės, neleidžiančios taikyti per didelių paslaugos mokesčių prekybininkams. Eurosistema prisiimtų savo išlaidas, įskaitant išlaidas, susijusias su sistemos valdymu ir atsiskaitymo apdorojimu.
