Valdant prezidentui Vladimirui Putinui Rusijos stačiatikių bažnyčios įtaka labai sustiprėjo.
„Šiuo metu priimtas sprendimas stabdyti banknotų gamybą“, – pareiškė centrinis bankas ir pridūrė, kad šie banknotai dar nebuvo plačiai paplitę.
Anksčiau šią savaitę bankas pristatė naujus 1000 ir 5000 rublių banknotų dizainus. Viename iš jų pavaizduotos dvi religinės vietos daugiausia musulmonų gyvenamoje Tatarstano respublikoje: minaretas su islamo pusmėnuliu ir stačiatikių cerkvė su kupolu be kryžiaus. Abu statiniai yra Kazanės Kremliuje, Tatarstano sostinėje.
XVII a. cerkvės kryžių po 1917 m. revoliucijos nuėmė bolševikai. Dabar pastate veikia valstybinis muziejus.
Tačiau kryžiaus nebuvimas kaipmat sukėlė stačiatikių dvasininkų pyktį. Dvasininkas Pavelas Ostrovskis „Telegram“ susirašinėjimo programėlėje sakė, kad banknotas yra arba „dizainerių kvailumo“, arba „sąmoningos“ islamo sekėjų Tatarstane „provokacijos“ rezultatas. Žymus kunigas, „Telegram“ kanale turintis 174 tūkst. sekėjų, sakė, kad „nėra jokio skirtumo, kaip pastatas atrodo tikrovėje“, nes dauguma rusų nežino jo istorijos.
Bankui išėmus banknotą iš apyvartos, bažnyčia pasveikino tokį sprendimą kaip „labai teisingą“. Jos atstovas Vladimiras Legoida sakė, kad stačiatikių kryžius, „įkūnijantis daugumos mūsų piliečių religinę ir kultūrinę tapatybę, yra natūrali mūsų šalies valstybinių simbolių dalis“.
Pastaraisiais metais bažnyčios ir valstybės ryšiai Rusijoje tapo dar glaudžiau susipynę. Stačiatikių vadovas patriarchas Kirilas neseniai palaimino Kremliaus puolimą Ukrainoje. Trečiadienį per pamaldas pagrindinėje Maskvos katedroje Kirilas gyrė Rusijos branduolinius ginklus ir sakė, kad jie buvo sukurti „su šventojo globa“.
