„Tyrimo metu esame užšaldę, apriboję teisę į daugiau nei 39 mln. eurų turto ir finansinių lėšų“, – pridūrė R.Kiškis.
Pasak jo, efektyviau atlikti atlikti tyrimus ir panaudoti daugiau technologinių sprendimų, taikyti efektyvesnę kriminalinę žvalgybą FNTT padėjo bendradarbiavimas sus Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF).
„Organizacija leidžia greitai pasiimti ir gauti rekomendacinio pobūdžio informaciją apie gerąsias praktikas, apie reguliavimą, kurį galime implementuoti į mūsų nacionalinę teisę. Tai pat turėjome stiprių mokymų kartu, organizuotus OLAF, apmokėme pareigūnus tam tikrų specifinių dalykų. Taip pat analitinių įrankių įsigijimas – OLAF koordinuoja projektą, kur esame įsisavinę daugiau kaip 0,5 mln. lėšų“, – sakė R.Kiškis.
Anot jo, daugiausia sukčiavimo atvejų fiksuojama žemės ūkio, inovacijų ir naujų technologijų sektoriuose.
FNTT vadovas pridūrė, kad ikiteisminių tyrimų daugėja dėl vis glaudesnio bendradarbiavimo su kitomis institucijomis tiek Lietuvoje, tiek tarptautiniu lygmeniu.
„Perskirstėme prioritetus, skyrėme tikrai daug dėmesio, efektyviname bendradarbiavimą tiek su nacionaliniais partneriais – Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), Muitinės kriminaline tarnyba, tiek ir su užsienio partneriais, tuo pačiu OLAF, bendradarbiavimas tikrai stiprėja, informacijos greitis didėja ir dėl to tų tyrimų daugėja“, – sakė R.Kiškis.
FNTT nuosekliai didinamas finansavimas
Tuo metu vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pabrėžė, kad Lietuvoje skiriamas išskirtinis dėmesys kovai su sukčiavimu įgyjant ES lėšas.
„Kalbant apie Lietuvos biudžetą, turime apie 20 mlrd. eurų vertę. Apie 3 mlrd. sudaro ES parama. Mums labai svarbu, kad šie pinigai būtų naudojami skaidriai ir teisingai“, – kalbėjo ministrė.
„Pagrindinės sritys, kur bendradarbiavimas galėtų būti dar labiau sustiprintas – veiksmingesnio bei greitesnio kriminalinių tyrimų duomenų apdorojimo ir analizės srityse, taip pat – organizuojant kriminalinėje žvalgyboje naudojamus įrankius ir automatizuojant duomenų apdorojimo ir analizės procesus bei stiprinant mūsų valstybės analitinius gebėjimus, tiriant šias veikas“, – pažymėjo A.Bilotaitė.
Ji taip pat pažymėjo, kad, siekiant aktyviau tirti tokio pobūdžio veiklas, FNTT nuosekliai didinamas finansavimas.
„2024 m. FNTT yra numatytas 16 mln. eurų biudžetas. Darbo užmokesčio fondas turėtų augti milijonu eurų. Žiūrint bendrai, FNTT per mūsų valdymo metus pajautė didžiausią finansinį didėjimą – jis yra 48 proc.“, – sakė A.Bilotaitė.
Tuo metu OLAF generalinis direktorius Ville Itälä po susitikimo su ministre ir R.Kiškiu pažymėjo, kad Lietuva yra viena iš pavyzdinių valstybių, kovojant su neteisėtu ES lėšų įsisavinimu kontekste.
„Susitikimas šiandien buvo labai sėkmingas. Kaip ir sakiau ministrei – čia atvykome ne tam, kad spręstume bėdas, nes bendradarbiavimo problemų su Lietuva nėra. Tiesą sakant, bendradarbiavimas su Lietuva yra vienas pavyzdžių, ko galėtų pasimokyti visos valstybės narės“, – sakė V.Itälä.
Pasak VRM, OLAF misija – nustatyti, tirti ir apsaugoti ES biudžetą. OLAF tiria sukčiavimo, korupcijos ir rimtų pažeidimų, turinčių įtakos ES biudžetui, atvejus, taip pat įtariamus ES institucijų darbuotojų ar narių nusižengimus. OLAF taip pat formuoja Europos Komisijos kovos su sukčiavimu politiką.
