„Visi darbai, žiūrint į projektų visą grafiką, vyksta laiku. Su „Litgrid“ stebime ir jokių bėdų neturime“, – trečiadienį 200 MW elektros kaupimo baterijų parkų veiklos pradžios renginyje žurnalistams sakė D. Kreivys.
„Žiūrint tiek per teisinę, tiek per techninę prizmę, darbai vyksta laiku ir tikrai sinchronizacija 2025 m. pradžioje vyks. O kitų metų rugpjūtį visi draugiškai paliksime BRELL sutartį“, – pažymėjo ministras.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai rugpjūčio pradžioje pasirašė bendrą deklaraciją, kuria įsipareigojo sinchronizuoti Baltijos šalių elektros tinklus su Vakarų Europa ne vėliau kaip 2025 m. vasarį. Dokumente pabrėžiama būtinybė iki tol atlikti visus reikiamus darbus. Tokį patį susitarimą pasirašė ir šalių elektros sistemų operatoriai.
„Šiuo metu baiginėjami sinchroniniai kompensatoriai, turbūt vienas svarbiausių projektų, keletas linijų, transformatorinių, tokių kaip Neries pastotė. (...) Diegiamos informacinės technologijos – dažnio sistema, kuri įdiegta ir dabar jau yra išbandoma, modeliavimo sistema (...) kuri taip pat turi būti padaryta iki sinchronizacijos“, – kalbėjo ministras.
Kad Baltijos šalys 2025 m. pradžioje atsijungtų nuo rusiškos IPS/UPS elektros sistemos – vadinamojo BRELL žiedo – jos turi pasitraukti iš BRELL sutarties. Ši sutartis automatiškai prasitęsia kiekvienų metų vasario 7 d., o apie planus jos nebetęsti būtina pranešti bent prieš 6 mėnesius – vėliausiai iki rugpjūčio 7 d.
„(2024 m. – ELTA) rugpjūtį pranešame, kad nepratęsiame sutarties. Nepratęsus, po pusmečio ji automatiškai nustoja galioti“, – teigė D. Kreivys.
„Su operatoriais sutarta iki rugpjūčio 7 d.“ – pridūrė jis.
Anot ministro, paskelbus apie sutarties nepratęsimą visos Baltijos šalys kartu atliks izoliuoto darbo bandymą – kokį šį pavasarį Lietuva atliko savarankiškai. „Automatiškai po šito termino išeiname į nepriklausomo veikimo bandymą. Po jo nebegrįžtame (į BRELL žiedą – ELTA)“, – sakė D. Kreivys.
Premjerė Ingrida Šimonytė savo ruožtu sakė, kad sinchronizacijos eigą aptarė antradienio susitikime su Latvijos premjere Evika Silina. Pasak jos, iki sinchronizacijos valstybės susidėliojusios „labai logiškus žingsnius“, trijų šalių operatoriai leidimo sinchronizuotis dar turės sulaukti iš Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacijos ENTSO-E.
„Visi tie dalykai yra eigoje ir, manau, kad pavyks viską padaryti laiku. Nematau jokios priežasties dėl ko kažkas galėtų keistis“, – žurnalistams sakė I. Šimonytė.
Ruošiantis sinchronizacijai, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ 2024 m. įrengs sinchroninius kompensatorius Alytuje, Telšiuose ir Vilniaus rajone, įdiegs sistemos dažnio stabilumo vertinimo valdymo ir automatinio generacijos valdymo sistemas, užbaigs Neries transformatorių pastotės rekonstrukciją, pastatys 330 kV skirstyklą Darbėnuose. 2025 m. operatorė ketina modernizuoti „NordBalt“ jungties valdymo sistemą, pastatyti tris 330 kV linijas bei 330kV skirstyklą „Mūša“.
ELTA primena, kad iki pasirašant trišalį susitarimą, Lietuva siekė, jog Baltijos šalys sinchronizuotųsi 2024 m., tad dokumentu Vilnius sutiko atsisakyti savo ambicijos prisijungti prie kontinentinės Europos metais anksčiau nei sutarta su Europos Komisija. Parengti ir pasirašyti tokį dokumentą Lietuvos vyriausybei liepos pabaigoje pasiūlė Valstybės gynimo taryba. D. Kreivys yra sakęs, kad kompromisas pasiūlytas siekiant išlaikyti šalių vienybę.
Latvijos ir Estijos operatorės būtent 2025 m. pradžią įvardija kaip anksčiausią datą, kada atsijungti nuo rusiško tinklo būtų įmanoma ekonomiškai ir techniškai, su priimtinomis rizikomis.
Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia IPS/UPS sistemoje – vadinamajame BRELL žiede – kurioje elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas dispečerinėje Maskvoje.
