Šios didelės apimties investicijos kartu su nacionaliniu bendru trijų Baltijos valstybių finansavimu viršys 1,1 mlrd. eurų. Baltijos šalys vykdys tolesnius darbus, būtinus greitųjų traukinių infrastruktūros plėtrai.
Pasinaudojant naujai pasirašytais finansavimo susitarimais ir ankstesniais kvietimais teikti paraiškas, globaliam projektui „Rail Baltica“ užtikrintas finansavimas statybų veikloms, kurios apims pirmuosius maždaug 130 km sankasos statybos darbus Baltijos šalyse.
Sutartį pasirašė Europos klimato, infrastruktūros ir aplinkos apsaugos vykdomoji įstaiga (angl. CINEA), Estijos klimato, Lietuvos, Latvijos susisiekimo ministerijos bei „RB Rail AS“.
„Įspūdingos, beveik 930 mln. eurų, EITP dotacijos skyrimas neabejotinai duoda tolesnį postūmį įgyvendinti „Rail Baltica“. Globalus projektas šiuo metu pradeda pagrindinį statybos etapą visose trijose Baltijos šalyse, todėl tikimės, kad paramos gavėjai taip pat laiku įgyvendins šį svarbų Europos projektą“, – teigė CINEA padalinio vadovas Morten Jensen.
Pagal planuojamą finansavimo sutartį parama bus skirta daugeliui svarbių darbų, įskaitant geležinkelio pabėgių, inžinerinių statinių, privažiuojamųjų kelių ir kelių sankirtų statybą keliuose Estijos ruožuose, pavyzdžiui, nuo Loonės iki Alu, Harju/Raplos apskrities sienos iki Loonės, Parilos, Juulos, Alu kelių sankryžų ir kt. Numatoma veikla taip pat apima geležinkelio sankasos, inžinerinių statinių ir privažiuojamųjų kelių nuo Ulemistes iki Soodevahes statybą, statybų priežiūros paslaugas, taip pat žemės įsigijimo ir su geležinkelio pagrindinės linijos tiesimu Estijoje susijusias procedūras.
Latvijoje šio kvietimo lėšos bus panaudotos tęsti statybos darbus pagrindiniuose projekto „Rail Baltica“ ruožuose abiejose tarptautinėse stotyse. Tai apima „Rail Baltica“ Rygos centrinės stoties viadukų ir privažiuojamųjų peronų statybą, esamų 1520 mm vėžės pločio bėgių perkėlimą į naujai statomos stoties pietinę pusę, geležinkelio viaduko ties Rygos tarptautinio oro uosto terminalu statybą ir stoties peronų paaukštinimą. Be to, finansavimas skirtas nekilnojamojo turto įsigijimui ir projektavimui, statybų bazės Lecavoje įkūrimui, pagrindinės geležinkelio linijos už Rygos ribų statybos ir priežiūros darbams.
Lietuvoje gautas finansavimas bus skiriamas geležinkelio ir jo statinių statybai nuo Kauno sienos su Latvija link: sankasos ir inžinerinių statinių, privažiuojamųjų aptarnavimo kelių statybai atkarpose Kaunas–Šveicarija ir Šėta–Ramygala, parengiamiesiems darbams, statybų techninei priežiūrai, projekto rizikų ir saugumo vertinimui, projekto atitikties vertinimui ir kitoms su geležinkelio statyba susijusioms veikloms.
Papildomai gautas finansavimas bus skiriamas ir žemės išpirkimo veikloms dviejuose ruožuose: Kauno geležinkelio mazge bei ruože Kaunas–Lietuvos ir Lenkijos valstybių siena.
„Norėčiau nuoširdžiai padėkoti už aktyvią ES paramą ir parodytą susidomėjimą „Rail Baltica“. Šis finansavimas būtinas, siekiant pradėti geležinkelio linijos statybos darbus visose Baltijos šalyse, t. y. pastatyti pirmuosius esminius geležinkelio linijos komponentus, infrastruktūros objektus, privažiuojamuosius kelius ir įdiegti svarbiausias paslaugas, kad būtų pagerinta sąveika bei išspręsti tarpvalstybiniai projekto aspektai“, – sakė „RB Rail“ valdybos pirmininkas ir laikinai einantis generalinio direktoriaus pareigas Marko Kivila.
Horizontalioji šio globalaus projekto veikla apima konsoliduoto medžiagų tiekimo valdymo, geležinkelių infrastruktūros tvarumo sistemos įgyvendinimą, IT infrastruktūros palaikymą ir sprendimų diegimą, „Rail Baltica“ geležinkelio veiklos vykdymo konsultanto paslaugas ir kt.
Didelė globaliam projektui „Rai Baltica“ finansavimo suma bus pridėta prie esamo daugiau kaip 1,6 mlrd. eurų finansavimo, kuris užtikrintas iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės ir nacionalinių lėšų. Kartu su naujai patvirtintu papildomą finansavimu, „Rail Baltica“ projektui iš EITP ir nacionalinio finansavimo jau skirta apie 2,7 mlrd. eurų. Šiuo metu atnaujinama kaštų ir naudos analizė, jos rezultatus planuojama pateikti iki 2024 m. pabaigos.
Europos Sąjungos transporto infrastruktūros politika, remiant investicijas į transporto infrastruktūros statybą ar atnaujinimą visoje Europoje, įgyvendinama pagal EITP transporto programą.
Pranešime dar nurodoma, kad rudenį Estijoje planuojama pradėti pirmuosius „Rail Baltica“ pagrindinės geležinkelio linijos statybos darbus. Jau paskelbti trys statybos darbų konkursai, dar trys yra parengiamajame etape. Dauguma taškinio tipo objektų projektavimo darbų jau baigti, tačiau šiuo metu Parnu apskrityje rengiami išsamūs „Rail Baltica“ pagrindinės linijos techniniai projektai, vyksta poveikio aplinkai vertinimas.
Pirmieji statybos darbai Latvijoje už Rygos ribų bus vykdomi pagal statybos strategiją, pradedant prioritetine kryptimi nuo Rygos oro uosto iki Lietuvos sienos, ir turėtų prasidėti 2024 m. pradžioje.
Lietuvoje „Rail Baltica“ pagrindinės linijos nuo Kauno iki Panevėžio techninė dokumentacija iš esmės baigta rengti. Šio ruožo atkarpose Šveicarija-Žeimiai ir Žeimiai-Šėta vyksta geležinkelio sankasos ir inžinerinių statinių bei privažiuojamųjų kelių automobiliams statybos darbai. Didžiąją dalį šių statybos darbų numatoma baigti iki 2025 m. Kituose projekto ruožuose Kaunas-Vilnius ir Kaunas-Lietuvos ir Lenkijos valstybių siena šiuo metu baigiami rengti specialieji planai, vyksta antrasis projektavimo ir projektavimo priežiūros paslaugų konkurso etapas, kurio sutartis tikimasi pasirašyti iki metų pabaigos. Taip pat vyksta žemės paėmimo visuomenės poreikiams paslaugų pirkimai. Planuojama, kad kitų metų pradžioje, patvirtinus specialiuosius planus, vienu metu bus vykdomos žemės paėmimo ir projektavimo veiklos.
Kauno mazgo specialusis planas bus patvirtintas dar šiais metais. Jame šiuo metu vyksta žemės išpirkimas vadinamųjų „taškinių“ infrastruktūros objektų (automobilių viadukų, gyvūnų perėjų virš geležinkelio) statyboms. Kitąmet prasidės Kauno geležinkelio mazgo projektavimo bei žemės paėmimo visuomenės poreikiams pagrindinei geležinkelio linijai veiklos.
