Apie tai diskutuota „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“.
Didieji verslai vos sukasi, o mažieji – bankrutuoja
„Fiksuojame skolas ir vėlavimą atsiskaityti, tad šiuo metu aukščiausioje bankroto rizikos zonoje – 18 proc. visų statybos įmonių, o aukštai ir aukščiausiai vėlavimo mokėti rizikos klasėms dabar priklauso 31 proc. statybų įmonių. Vėlavimų skaičius išlieka gana stabilus, bet jis aukštesnis nei kitų veiklų“, – teigė Jekaterina Rojaka, „Creditinfo Lietuva“ verslo strategijos ir plėtros vadovė, paminėdama, kad tos statybos įmonės, kurios laiku finansinių ataskaitų nepateikė, taip pat įrašomos į rizikingų sąrašą.
Jos duomenimis, daugiausia su bankroto rizika susiduria mažesnės įmonės, turinčios vieną ar kelis užsakymus, tad net vieno užsakymo praradimas joms reiškia dideles finansines problemas. Tuo metu didelės įmonės atsiskaityti nevėluoja, su bankroto rizika taip pat nesusiduria.
„Statybų sektoriaus veiklos aktyvumą, ypač didelių įmonių, palaikys valstybės užsakymai, nes valstybė planuoja nemažai inžinerinių darbų, pastatų modernizavimo programų. Bet tai dažniausiai liečia tik dideles įmones, o mažesni žaidėjai susiduria ir su mažėjančia paklausa, ir su aukštomis palūkanų normomis. Tad statybų sektorius gali turėti iššūkių, kurie jau po truputį realizuojasi“, – aiškino J.Rojaka.
Tuo metu Dalius Gedvilas atstovas, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas, pareiškė, kad šiemet kritinės situacijos didelės rangovinės įmonės nemato ir neprognozuoja. Tačiau sudėtingesnį laikotarpį gali išgyventi smulkieji verslai, kurių kasmet įregistruojama itin daug, apie 400, tad dalis jų tikrai visada bankrutuoja. O šiuo metu ir smulkių projektų mažėja, statybos leidimų smulkiems projektams, iki 3 mln. eurų, išduodama mažiau, tad nemenka tikimybė, jog tokios įmonės yra rizikos zonoje ir susidurs su nemokumo problemomis.
„Bet didieji asociacijos nariai šiemet yra užsikrovę darbais, o kaip bus kitąmet, nežinau“, – teigė jis.
Didžiulės bankrotų bangos neprognozuoja
Europos rinkoje tektoninių pokyčių matyti, bankrotų skaičius yra pakilęs ir kitose šalyse, ir Lietuvoje, bet, anot J.Rojakos, šiuo metu nėra priežasčių, dėl kurių galėtume susidurti su 2008–2009 m. matyta krize.
„Bankrotų skaičius yra didesnis, nes daugelis procesų buvo užšaldyti pandeminiu ir popandeminiu laikotarpiu. Dabar laisvumo daugiau, tai ir bankrotų iniciatorių daugiau atsiranda. Bet tikimybė, jog pasikartos 2009–2011 m. matytas bankrotų šuolis, yra labai maža“, – pareiškė ekonomistė.
Nors bankrotų piko galbūt dar ir nepasiekėme, nes aukštų palūkanų normų poveikį kai kurios įmonės pajus tik kitąmet.
„Poveikis visada ateina vėluodamas. Tad jei kalbame, jog šiuo metu esame arti palūkanų normų kėlimo piko arba jo Everesto viršūnėje, tai tik po metų išvysime daugiau atvejų, kai įmonės negali vykdyti įsipareigojimų dėl aukštų palūkanų normų.
Bet vien tik aukštos palūkanų normos bankroto negarantuoja. Būtų klaidinga taip manyti.
Visgi jei aukštas palūkanų normas lydi ir žemas vartojimas, tuomet problemos akumuliuojamos ir būtent tada išvystame bankrotų ir vėlavimų atsiskaityti atvejus“, – aiškino J.Rojaka.
Kviečia lietuvius padirbėti į Lenkiją
D.Gedvilas ragino Lietuvos valdžią ragino sekti Lenkijos pavyzdžiu – fiksuoti 2 proc. paskolų palūkanas jaunoms šeimoms. Kaip jis pasakojo, tai itin paskatino statybas, naujų projektų įgyvendinimą, nors ir kartu stipriai pastūmėjo NT kainas aukštyn, o tai jau nėra labai gerai.
„Bet iš kitos pusės daug žmonių turi darbo, valstybė gauna daug pajamų į biudžetą. Vien tai, kad statybos projektai įgyvendinami, yra mokamas gyventojų pajamų mokestis (GPM), pridėtinės vertės mokestis (PVM), socialinis draudimas, tad, manau, lenkai eina teisingu keliu ir tai aiškiai matyti. Jie jau kviečia ir mūsų statybininkus. Niekada Lenkijos rinkoje nedirbdavome, bet dabar jau jie kviečia mus padirbėti pas juos“, – teigė pašnekovas.
Jo manymu, neblogai būtų sekti ir Suomijos pavyzdžiu. Šios šalies statybų sektorius buvo kritęs į nemažą duobę, tačiau Vyriausybė ėmėsi drastiškų priemonių skatindama žaliojo kurso transformaciją, skirdama subsidijas, struktūrinę paramą, kai įmonės savo gamybą kardinaliai reorganizuoja, naudodamos žaliuosius energetikos išteklius. Šie užsakymai Suomijos statybininkams bus didelis ramstis, neleisiantis įmonėms masiškai bankrutuoti.
„Mūsų Vyriausybė turėtų perimti šią gerąją praktiką, vykdyti intervenciją ir didinti statybos apimtis.
Mokėti gyventojams pašalpas ir subsidijas už šildymą yra blogesnis variantas, nei imti valstybės vardu didesnes paskolas ir spręsti nedarbą, įdarbinant didelį visuomenės dalį viešuose projektuose. Taip, manau, būtų galima išvengti didelių verslo įmonių sukrėtimų“, – aiškino jis.
NT neturėtų pigti
Pašnekovai kol kas nemato NT kainų kritimo galimybių, mat statybos įmonių darbuotojų atlyginimai vis dar sparčiai auga. J.Rojaka aiškino, jog net pingančios statybinės medžiagos to neatsvertų.
Taigi NT kainos turėtų bent jau išlikti tokios pačios, jei ne kilti. Kai tuo metu tie būstai, kuriems dar reikia remonto, gali brangti ir toliau, mat šiuo metu remonto darbų kainos tik kyla.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 19167 statybų bendrovės, kuriose dirba beveik 108 tūkst. darbuotojų. Nuo 2020 m. statybų bendrovių ir jose dirbančių darbuotojų skaičius nuolat augo: 2020 m. 16144 statybų įmonėse dirbo beveik 102 tūkst. darbuotojų, 2021 m. 17171 bendrovėje buvo daugiau kaip 102 tūkst. darbuotojų, o 2022 m. pradžioje 18512 įmonių darbuotojų skaičius viršijo 106 tūkst.
