Praėjusių metų pabaigoje prekybos tinklo „Maxima“ užsakymu bendrovė „Spinter“ atliko apklausą, kuri parodė, kad, esant galimybei, beveik trečdalis Lietuvos gyventojų renkasi tik mūsų šalies gamintojų produkciją.
Daugiau nei pusė (55 proc.) ją perka dažnai, o 14 proc. – kartais. Dažniausiai nurodomos dvi priežastys: noras palaikyti savo gamintojus ir ekonomiką (taip teigė 50 proc. apklaustųjų) bei įsitikinimas, kad šie produktai yra šviežesni (49 proc.).
Negana to, net 58 procentai ap-klausos dalyvių tvirtino pasirengę už lietuviškus gaminius mokėti daugiau.
Reklama iškart užkliuvo
Rudens pradžioje šurmulio sukėlė prekybos centro „Lidl“ reklamos kampanija, kurios šūkis buvo „Parašyta „Pilos“, bet pagaminta Lietuvoje!“.
Akylesni pirkėjai netruko pastebėti, kad pieno, kuris žymimas šiuo ženklu, kilmės šalimi neretai nurodoma Lenkija.
Prekybos tinklo atstovai tuomet aiškino, kad reklamoje įsivėlė žmogiškoji klaida ir lauko stenduose iš tiesų buvo pavaizduota litro pieno pakuotė, kurios gamintoja – Lenkijos įmonė, o kiti reklamuojami gaminiai yra lietuviškos kilmės.
Tačiau galbūt prekybininkai, teigdami, kad visas pienas yra vienodas, yra teisūs? Net ir dėl pieno spalvos kyla ginčų ar bent jau dėl jos atspalvių. O tyrimai rodo, kad kokybinių skirtumų neretai būna didelių.
Lyderis – aiškus
Šįmet vienas šalies universitetų atliko net 32 pieno prekės ženklų, kurių galima įsigyti Lietuvos parduotuvėse, tyrimą. Aukščiausiai buvo įvertintas įmonės „Pieno žvaigždės“ gaminamas „Dvaro“ pienas.
O skirtumai tarp skirtingų prekės ženklų buvo tikrai nemenki. Antai išrūginių baltymų, kurie biologiškai yra vertingiausi iš visų baltymų, kiekiai skyrėsi net iki 6 kartų.
Tokie baltymai vertingaisiais vadinami dėl to, kad juose gausu nepakeičiamų aminorūgščių – lizino, metionino, treonino ir cisteino.
Tačiau jie yra jautrūs pasterizavimui – aukštesnėje temperatūroje keičia savo struktūrą (denatūruoja) ir netenka šių vertingųjų savybių. Nors iš visų tirtų pieno mėginių tik 6 buvo pagaminti Lenkijoje, dalyje jų išrūginių baltymų kiekis buvo mažesnis už vidutinį.
Taip pat dalyje tirtų produktų (tiek lenkiškų, tiek lietuviškų) nedenatūruotų baltymų iš viso nebuvo aptikta.
Anot gamintojų, vertinguosius baltymus sunkiausia išlaikyti prastesnės kokybės piene, nes jam apdoroti reikia aukštesnės temperatūros.
Turi išskirtinių savybių
Prieš keletą metų yra pasitaikę atvejų, kai lenkiškoje pieno produkcijoje rastas didesnis nei leistinas enterobakterijų kiekis.
Tai reiškia, kad nebuvo laikomasi higienos reikalavimų. Taip pat anksčiau buvo fiksuoti ir ženklinimo etiketėse pažeidimai.
Tuo metu lietuviškas pienas, anot įmonės „Pieno tyrimai“ vadovės Laimos Urbšienės, nuolat kruopščiai ištiriamas – vertinamas baltymų ir riebalų kiekis, somatinių ląstelių skaičius ir bakterinė tarša.
Kaip portalui delfi.lt anksčiau pasakojo L.Urbšienė, bakterijų kiekį piene lemia tai, ar jis buvo tinkamai atvėsintas ir ar tiekėjas laikėsi higienos reikalavimų. O Lietuvoje dar 2019 metais net 98 proc. mėginių bakterijų kiekis atitiko leistinas normas.
ES mastu nustatyta, kad viename mililitre pieno negali būti daugiau nei 100 tūkst. bakterijų. Prieš porą dešimtmečių, kai buvo tik pradėti žaliavos tyrimai, šis rodiklis siekdavo net 3–4 milijonus, tačiau 2018 metais vidurkis Lietuvoje buvo jau tik 42 tūkstančiai.
„Pieno tyrimai“ taip pat nustatė, kad lietuviškame piene yra daugiau nesočiųjų riebalų nei užsieninėje produkcijoje, o jie yra išties naudingi žmogaus organizmui. „Tai – vienas lietuviško pieno privalumų. Kada nors jis bus labai įvertintas“, – teigė įmonės vadovė L.Urbšienė.
Madas diktuoja pirkėjai
Iš kitų valstybių į Lietuvą gabenamas ne tik pienas, bet ir daug mėsos produktų. Pavyzdžiui, didelė dalis kiaulienos atkeliauja iš Belgijos ar Vokietijos, paukštienos – iš Lenkijos.
Tačiau prekybininkai patys pastebi, kad pirkėjai dažniau renkasi lietuvišką produkciją. „Matome, kad pirkėjai teikia pirmenybę lietuviškai vištienai, – palyginti su ankstesniais metais, mūsų prekybos tinkle jos parduodama daugiau.
Reaguodami į pirkėjų poreikį asortimente didiname būtent lietuviškos vištienos dalį, sveriamos šviežios mėsos vitrinose prekiaujame tik lietuviška vištiena“, – vasarą „Lietuvos rytui“ pasakojo prekybos tinklo „Maxima“ atstovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.
Tuo metu „Rimi“ iš viso nepardavinėja užsieninės paukštienos. „Itin vertiname lokalumą ir darnų vystymąsi, tad prekiaujame tik Lietuvoje užauginta vištienos produkcija.
Pastebime, kad ir mūsų klientams svarbi šios produktų kategorijos kilmės šalis, taip pat matome ir kokybinius jos skirtumus, pavyzdžiui, spalvos, skonio. Taip pat tikime, kad, norint plėtoti tvarų verslą ir puoselėti aplinkosaugą, svarbu, jog produktai būtų kuo šviežesni ir atvežti iš netoliese esančių ūkių“, – teigė „Rimi Lietuva“ ryšių su visuomene ir korporatyvinės atsakomybės vadovė Eglė Krasauskienė.
Nėra kokybės lyderė
Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius Gytis Kauzonas teigė suprantantis, kodėl verslas įsileidžia lenkišką produkciją – ji tiesiog yra pigesnė. „Tačiau Europoje būdama žemiausios kainos lyderė Lenkija nėra kokybės lyderė“, – sakė jis.
Asociacijos vadovas priminė, kad, priešingai nei daugiausia ES vištienos užauginančioje Lenkijoje, Lietuvoje visi salmonelės tipai yra laikomi žalingais.
„Mūsų gamintojų į rinką tiekiama vištiena atitinka aukštus, Skandinavijoje įprastus kokybės standartus.
Reikia suprasti ir tai, kad Lietuvoje dažnai remiamasi uždara gamybos grandine, kai gamintojas atsako už visus jos etapus, įskaitant ir paukščių auginimą.
O Lenkijos paukštienos ūkiai yra decentralizuoti – dalis įmonių mėsą tik perdirba, bet jos neaugina. Taigi tokie perdirbėjai negali užtikrinti atsekamumo, o už siūlomų sąlyginai mažesnių kainų dažnai slypi prastesnės paukščių auginimo ir jų mėsos apdorojimo sąlygos“, – teigė G.Kauzonas.
Tuo metu Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius „Lietuvos rytui“ pasakojo, kad mūsų šalies ūkiuose užaugintos kiaulės parduodamos netgi brangiau, nei siekia Europos kainų vidurkis, tačiau paklausa yra. Nors didelę dalį kiaulienos perdirbėjai atsigabena iš kitų šalių, bent jau lenkiškos jie vengia.
„Gamintojai vertina išeigą, nes ne visų skerdenų kokybė yra vienoda. Lenkijos ūkiuose užaugintų kiaulių skerdena yra šlapesnė, neretai nesubrendusi, gaminant išsiskiria daug vandens.
Tokia perdirbti nėra tinkama, todėl ir perkama už tą pačią kainą geresnės kokybės skerdena kitose valstybėse“, – paaiškino pašnekovas.
Laukia savų daržovių
Parduotuvėse ir turgavietėse iki šiol tebėra gausybė sezoninių daržovių. Tačiau netrukus ateis tas metas, kai vitrinose gausės užsieninių pomidorų, o pirkėjai vėl ims skųstis, kad jie dažniausiai būna beskoniai.
Tai lemia daugelis veiksnių, o vienas jų – ilga transportavimo grandinė. Anot dietologės Jūratės Dobrovolskienės, bėda ta, kad nuskynus daržovę joje palaipsniui mažėja vitaminų ir kitų organizmui naudingų maistinių medžiagų. Pavyzdžiui, vitamino C ar folio rūgšties pradeda mažėti nuo tos akimirkos, kai daržovė yra nuskinama.
Tad savaime suprantama, kad, kalbant apie maistinę vertę, lietuviškos gėrybės, kurios greičiau patenka ant mūsų stalo, yra vertingesnės už atvežtines.
Taip pat dietologė pastebėjo, kad Pietų šalyse augančioms daržovėms reikia daugiau cheminės apsaugos nuo įvairių kenkėjų ir mikroorganizmų. Mat šiltesnėmis klimato sąlygomis jie veisiasi kur kas sparčiau nei, tarkime, mūsų šalyje.
Asociacijos „CropLife Lietuva“ šiais metais atliktas tyrimas parodė, kad nors daugumą daržovių, vaisių ir uogų šiandien galime įsigyti bet kuriuo metų laiku, Lietuvos gyventojai itin laukia sezoninio derliaus – dėl geresnio skonio, sveikumo ir mažesnių kainų.
„Net 38 proc. apklaustųjų sezoninių vaisių, uogų ir daržovių laukia pirmiausia dėl to, kad jos pasižymi geresniu skoniu, kas penktas gyventojas – dėl jų sveikumo, o 15 proc. – dėl mažesnės kainos. Ir vos 5 proc. gyventojų nejaučia jokio skirtumo tarp sezoninių ir nesezoninių gėrybių“, – tyrimo duomenis komentavo „CropLife Lietuva“ direktorė Z.Varanavičienė.
Anot jos, apklausos duomenimis, gyventojai itin vertina Lietuvos ūkininkų išaugintos produkcijos kokybę – net 56 proc. kaip pagrindinį privalumą įvardija vietinės produkcijos šviežumą, kas trečias – geresnį skonį, saugumą ir sveikumą nei įvežtinių produktų. Yra pasitaikę atvejų, kai lenkiškoje pieno produkcijoje rastas didesnis nei leistinas enterobakterijų kiekis. Nesaugus maistas: skaičiai ir kilmės šalys Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), vykdydama oficialią importuojamų bei rinkai tiekiamų maisto produktų ir pašarų kontrolę, teikia informaciją apie nesaugius maisto, su maistu besiliečiančius produktus ir pašarus, nustatytus rinkos kontrolės ar importo kontrolės metu, apie kuriuos paskelbta Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistemoje.
Europoje dažniausiai maisto saugos pažeidimai fiksuojami vaisiuose ir daržovėse (2022 m. – 832 pranešimai), kiek mažiau pažeidimų mėsos produktuose (2022 m. – 513 pranešimų), mažiausiai – pieno produktuose (2022 m. – 95 pranešimai).
Lietuvoje dažniausiai pažeidimai fiksuojami mėsos produktuose (2022 m. – 38 pranešimai), tada vaisiuose ir daržovėse (2022 m. – 10 pranešimų), mažiausiai pieno produktuose (2022 m. – 1 pranešimas).
Lyginti Lietuvos ir užsienio įmonių pagal tai, kur fiksuojama daugiau pažeidimų, nėra tikslinga. Kiekviena šalis atlieka savo šalių įmonių oficialią kontrolę, VMVT neatlieka kitų šalių įmonių patikrinimų ir kontrolės.
Bendrai galima tokius duomenis suteikti apie visus pranešimus Europoje: per 2022 m. daugiausia skubių pranešimų skelbė Nyderlandai (537 pranešimai), Vokietija (535 pranešimai), Belgija (376 pranešimai), Ispanija (318 pranešimų), Lenkija (305 pranešimai), Italija (301 pranešimas), Prancūzija (263 pranešimai), Bulgarija (242 pranešimai).
Kalbant apie pranešimus, susijusius su Lietuvos produkcija, per 2022 m. daugiausia skubių pranešimų gavome iš Latvijos (19 pranešimų), Lenkijos (15 pranešimų), Nyderlandų (13 pranešimų), Vokietijos (11 pranešimų), Suomijos (7 pranešimai), Estijos (6 pranešimai). Pagrindiniai fiksuojami pažeidimai importuojamuose produktuose – patogeniniai mikroorganizmai, pesticidai, sudėties neatitikimas, cheminis užterštumas, mikotoksinai.
Per pastaruosius metus Europoje iš viso 2022 m. buvo paskelbtas 4351 pranešimas, 2021 m. – 4674 pranešimai; Lietuvoje 2022 m. – 292 pranešimai, 2021 m. – 318 pranešimų.
